Pirmasis puslapis
Lietuva
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Pasaulis
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Drauge su vieninga Europa
Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl stojimo į Europos sąjungą

Brangūs tikintieji!
Trylika metų užtruko mūsų valstybės pertvarkymas. Ji grįžo prie demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitų principų, kurių laikosi Vakarų pasaulis. It kelionė per dykumą, tai buvo sunkus laikas. Daugelis žmonių pavargo ir nusiminė. Tačiau stūmėsi tolyn, nes traukė europietiško gyvenimo perspektyva. Šiandien ji ranka pasiekiama. Ir tos rankos nepakėlus, nueis niekais, ką išvargote, ką paaukojote. Neįžengus pro atsivėrusias duris, kurių link taip ilgai klampota, veltui bus „diržų veržimasis“, kurį ištvėrėte. Todėl mes, jūsų Ganytojai, raginame visus dalyvauti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
Vargu ar šiandien yra kita išeitis, nei būti drauge su vieninga Europa. Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus, vėl jūsų pečius prislėgtų naujų permainų naštos. Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais, liktume galingųjų blaškomu žaisliuku. Tokioje vienišoje, vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas ar grupė žmonių, o visi kiti nepajėgtų apsiginti.

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu Lietuva užmezgė prieš 80 metų. Po penkerių metų Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas pasirašė konkordatą, apibrėžiantį santykius tarp Lietuvos ir Vatikano bei Bažnyčios ir valstybės. Kovo 3 dieną Vilniaus universitete surengta tarptautinė mokslinė konferencija pažymėjo šias abi sukaktis.
Specialiai į konferenciją atvyko Šventojo Sosto sekretorius santykiams su užsienio valstybėmis arkivyskupas kardinolas Žanas Luji Toranas. Konferenciją apsilankymu pagerbė aukšti valstybės ir Bažnyčios hierarchai. Jos dalyvius sveikino prezidentas Rolandas Paksas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, pranešimus skaitė istorikai ir kultūrininkai katalikai.
Konferenciją surengė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Vilniaus universitetas, Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Lietuvos istorijos institutas.

Didžiausias moralinis autoritetas pasaulyje

Prieš 80 metų Vatikanas pripažino Lietuvą de jure ir po kelerių metų užmezgė su ja diplomatinius santykius. Tačiau svarbiausias to meto įvykis buvo konkordato tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pasirašymas 1927 metais. Kaip sakė Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis, konkordatas ne tik apibrėžė santykius tarp dviejų valstybių, bet ir Lietuvos valstybės bei Bažnyčios. “Pagal konkordatą Bažnyčiai Lietuvoje suteiktos plačios privilegijos katalikiško švietimo, kultūrinio bendradarbiavimo, vyskupų skyrimo ir kitose srityse”,- teigė K.Lozoraitis.

Po Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo virtuvę pasižvalgius (1)

Jau daug metų veikiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nuo pat jo įkūrimo pradžios vykdo sunkiai suprantamą ir niekaip nepaaiškinamą politiką, kelis išrinktuosius leidinius nepagrįstai apdovanodamas didžiule parama iš valstybės biudžeto, o kitus palikdamas vegetuoti sunkiomis sąlygomis. Kasmečiai faktai rodo, kad fondo vykdomas „konkursas“ tėra tik kelių fondo tarybos (FT) narių ir jame susidariusių grupuočių tarpusavio veikimo išdava, valstybės pinigų išplovimo savo išrinktiems leidiniams instrumentas su gerai suderintu mechanizmu. Užuot teisingai, pagal leidinio reikšmę, įtaką visuomenei, sklaidą, kultūros poreikius įvertinęs ir iš valstybės biudžeto parėmęs visus perspektyvius leidinius, fondas daro visai kitaip: kasmet skiria dideles lėšas keliems, tiems patiems, dėl savo nepopuliarumo ir bereikšmiškumo praktiškai niekaip neišsilaikantiems leidiniams. Didžiausias sumas nuolat gauna tik Vilniuje leidžiami leidiniai (išskyrus vieną kitą išimtį), daugiausia tai arba iš sovietinių laikų atėję keli bet kokį populiarumą praradę leidiniai, arba keli naujieji leidiniai, kurių redaktoriai suradę kelius (net per aukščiausias institucijas) prieina prie fondo administracijos, įrodydami savo leidinio „kultūriškumo“ vertę ir leidinio gyvavimo reikšmę ir taip gauna didžiulius ne iš savo, o kitų prakaito uždirbtus pinigus. Tie apdovanojimai pateisinami suorganizuojant tariamą konkursą, kuriame leidėjų pristatytus projektus „vertina“ slapti ekspertai, o po to leidiniui (projektui) paramą skiria (ar neskiria) fondo tarybos nariai, tarp kurių ir sudarytos interesų grupės. Kad „konkursas“ atrodytų realesnis ir tariamai teisingai vykdomas, į „laimėtojų“ ratą įtraukiami ir vienas kitas keleriopai mažesnėmis sumomis paremiamas provincijos leidinys. Likusieji leidiniai pasmerkiami vargingam vegetavimui arba lėtam žlugimui. Tai niekas kitas, kaip tik nepriklausomos Lietuvos spaudos žlugdymas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi - valstybės iždo pinigai tampa savotiško privataus kromelio verslu.