Drauge su vieninga Europa
Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl stojimo į Europos sąjungą

Brangūs tikintieji!
Trylika metų užtruko mūsų valstybės pertvarkymas. Ji grįžo prie demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitų principų, kurių laikosi Vakarų pasaulis. It kelionė per dykumą, tai buvo sunkus laikas. Daugelis žmonių pavargo ir nusiminė. Tačiau stūmėsi tolyn, nes traukė europietiško gyvenimo perspektyva. Šiandien ji ranka pasiekiama. Ir tos rankos nepakėlus, nueis niekais, ką išvargote, ką paaukojote. Neįžengus pro atsivėrusias duris, kurių link taip ilgai klampota, veltui bus „diržų veržimasis“, kurį ištvėrėte. Todėl mes, jūsų Ganytojai, raginame visus dalyvauti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
Vargu ar šiandien yra kita išeitis, nei būti drauge su vieninga Europa. Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus, vėl jūsų pečius prislėgtų naujų permainų naštos. Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais, liktume galingųjų blaškomu žaisliuku. Tokioje vienišoje, vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas ar grupė žmonių, o visi kiti nepajėgtų apsiginti.
Mūsų tautos krikštytojai Mindaugas, Vytautas ir Jogaila atvedė ją į Europos valstybių šeimą. Mūsų žemės globėjas šv. Kazimieras dėvėjo europiečio karalaičio karūną. Skaudžiai išgyvenome nuostolius, kuriuos Lietuva patyrė, kai carinė valdžia, vėliau sovietiniai okupantai bandė nutraukti su katalikiškais kraštais siejančius ryšius. Taigi daug šimtmečių esame Europoje, belieka garsiai pasakyti, kad norime joje būti.
Europoje iš krikščioniškų šaknų išaugo pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas ir solidarumas, sąžinės laisvė, visų lygybė prieš įstatymą, valdžios tarnavimas savo žmonėms. Europos šalys vienijasi tam, kad šie idealai būtų geriau ginami, kad jų nenustumtų į šoną valstybių konfliktai, kaip buvo XX amžiuje. Priklausydami ES, galėsime sėkmingiau ginti savo teises, garsiau skelbti savo požiūrį, skleisti savo patirtį ir tradicijas.
Darant istorinius sprendimus, svarbi kiekvieno žmogaus nuomonė. Niekas neturi likti ir niekas neturi būti paliktas nuošalyje. Reikia jūsų balso, ne mažiau reikia jūsų maldos. Maldos už Europą, kad Dievas padėtų mums visiems – nuo Baltijos iki Viduržemio jūros – drauge kurti meilės civilizaciją, sąžiningesnę ir teisingesnę visuomenę. Kurti bendrus namus, kur niekam nestigtų dvasinės ramybės ir materialinės gerovės. Padėti tai pačiai Europos Sąjungai, kad joje visi kartu gerbtume krikščioniškąsias vertybes.
Argi nepasitaikė gyvenime apgailestauti patingėjus, praleidus gerą progą? Prisiminkite, kiek kartų sau žadėjote, kad kitą sykį tokios klaidos nebekartosite. Nenuėjus balsuoti ir patyrus tikrų, kiekvieną paliesiančių nuostolių, beliks gailėtis, kad darėm klaidingą sprendimą. Ilgus metus iš tolo ilgėjomės saugesnio, sotesnio, ramesnio ir kultūringesnio Europos gyvenimo. Nuo referendumo rezultatų priklausys, ar neteks į vešlų kaimyno sodą vėl su pavydu žvelgti per tvorą.
Sprendimui, kuris mūsų laukia, tikrai reikia seno krikščioniško palinkėjimo – Dieve, padėk.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ
vyskupas Eugenijus Bartulis
vyskupas Jonas Boruta, SJ
vyskupas Jonas Kauneckas
vyskupas Juozapas Matulaitis
vyskupas Rimantas Norvila
vyskupas Juozas Tunaitis

Apie spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatytas šis vyskupų kreipimasis, skaitykite trečiadienio numeryje.

© 2003 "XXI amžius"