Lietuvos savižudybė?
Žinodami svarbiausiąjį dabar
ligi gegužės ir ilgiems laikams lemtingą dalyką, klausiame: kaip
atrodys Lietuvos referendumas?
Renkantis arba europietiškos tvarkos ir iš ten einančių pažangių
permainų prošvaistę, arba posovietinio užkampio atsilikimą, gali
įvykti visaip. Ypač kai stoka būtent tokio supratimo ir konkrečių
pavyzdžių, padrąsinimų. Pasilaidoti abuojumo pelkėje nesunku.
Nereikės nei karinės invazijos, kaip į Čečėniją, nei svetimųjų
ekspedicinio korpuso balsavimo. Invazija į protus įvyko seniai,
truko dešimtmečius, ir vietinis ekspedicinis korpusas darbuojasi.
Antai vaikšto po butus kažkokie neva sociologai ir klausinėja
piliečių, ar dalyvausią referendume, ar jau gavę informacijos,
kad Europos Sąjungoje benzinas kainuos dvigubai brangiau! Per
televiziją buvo organizuotas apgaulingas šou, neva Europos Sąjunga
reikalaujanti kiaulių garduose spalvotų žaislų. Siuntė net filmavimo
brigadą su kameromis, kad mus kvailintų už mūsų pinigus. Dar pasirodys
astrologai. Kaimo žmonės gudriai apdorojami pieno supirkimo punktuose,
į kuriuos Petras Auštrevičius, daugiausia žinantis apie ES naudą
pirmiausia ūkininkams, 6 val. ryto, suprantama, neužeina. O ten
viskas - per šiandieną. Valdžių abejingumo įskaudintame, dar tyčia
paerzintame žmoguje kaupiasi atmetimo reakcija. Ir joje - paprasta
negerų nuotaikų seka:
Valdžia bloga. Todėl, jeigu valdžia siūlo žengti kokį žingsnį
- atmesk. Net jeigu valdžia siūlytų gyventi, kaip gyvena normalios
europiečių tautos, vis vien atmesk.
Tai reikštų, kad Lietuva lieka ne Lenkijos, Čekijos, Vokietijos
ir Švedijos partnerė, o pono A. Lukašenkos rūtų darželis. Dar
ir skandina Latviją, Estiją.
Nejau pirmaujanti savižudžių šalis galėtų visa nusižudyti? Užmušei
savo ateitį, vaikų ateitį, ir baigta. Kakoj skirtum.
Gal Dievas to neleis, bet ir patiems privalu galvoti.
Vytautas LANDSBERGIS
© 2003 "XXI amžius"