Žemės ūkio rūmai. Kelio tąsa

Suvažiavimo delegatai Mykolas Hofertas iš Raseinių rajono ir Jeronimas Mankauskas iš Alytaus rajono

Žemės ūkio rūmų suvažiavime Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Ant Europos Sąjungos slenksčio

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvyko šios kaimo savivaldos organizacijos septintasis suvažiavimas. Jis vyko itin sudėtingu metu, kai mūsų šalis stovi ant Europos Sąjungos slenksčio ir kaime vyrauja nemažos abejonių ir nepasitikėjimo šia tarptautine bendrija nuotaikos. Bet jau niekas iš suvažiavimo delegatų neabejojo, kad kitas Rūmų suvažiavimas vyks mums jau esant ES sudėtyje. Tarsi nedidelė įžanga į šį suvažiavimą - Marijampolės ir Kalvarijos smulkiųjų ūkininkų surengtas piketas prie Žemės ūkio rūmų. Jie reikalavo lygių teisių su stambiaisiais ūkininkais, kurie esą turi daugiau lengvatų, galimybių dar labiau praturtėti negu smulkesnieji.
Šiuos ir daug kitų klausimų nagrinėjo, svarstė, aptarinėjo suvažiavimo delegatai, svečiai, kurių čia susirinko iš visos Lietuvos apie pusketvirto šimto. ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas savo pranešime kalbėjo apie tuos darbus, kuriuos Rūmai nuveikė per ataskaitinį trejų metų laikotarpį. Jame, kaip ir visame mūsų gyvenime, būta pragiedrulių, prošvaisčių ir sutemų, nerimo ir vilties, su atida žvelgiama į ateitį. Rūmų vadovas pirmiausia prisiminė Vilniuje, Sporto rūmuose, surengtus du žemdirbių suvažiavimus, Kaune įvykusią Derliaus šventę, kitus renginius. Rūmų prezidiumas svarstė daugybę svarbių gyvenimiškų klausimų, kurie, kaip tikino pranešėjas, neliko paleisti iš akiračio. Kooperacijos programos įgyvendinimas, ekologiškų produktų gamyba bei rinkos paieška, mėsos ūkio perspektyvos ir problemos, linų klausimas, eksporto skatinimo programa, nacionalinės žemės ūkio plėtros strategija, daug kitų dalykų buvo ir tebėra reikšmingi mūsų kaimui. Kaip rodo gyvenimas, yra ganėtinai svarbu, kokie Rūmų santykiai su įvairiomis respublikinėmis žinybomis, jų vadovais, šalies vadovybe. J. Ramonas sakė, kad neblogi dalykiniai ryšiai nusistovėję su žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu. (Ministras yra buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotoju - B.Ž.) Dalykiškai bendraujama su Seimo Kaimo reikalų komitetu, nors tokio bendravimo rezultatai galėtų būti konkretesni, dar geresni. Rūmams reikėtų aukštesnės kvalifikacijos juristų, ekonomistų, kurie galėtų lengviau susidoroti su plūste plūstančiais dokumentais, tvarkyti kitus opius organizacinius reikalus. Bet itin aukštos klasės, labai gerai savo darbą išmaną specialistai užsiprašo didelių atlyginimų...
Pagrindinis žemdirbių gyvenimas vyksta kaime. Valstietis, ne tik smulkusis, bet ir stambesnysis ūkininkas, svarsto, kaip reikia gyventi ir išgyventi šią dieną, taip pat - įstojus į Europos Sąjungą. Toliau aštrėja priešprieša tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų. Jau aiškėja, kad mes vargu ar pajėgsime įvykdyti mums skirtas pieno kvotas. Jei, pavyzdžiui, 1990 metais Lietuvos kaimas gamino apie tris milijonus tonų pieno, tai dabar pajėgia gauti vos 1,4 milijono. ES kvota - 1,6 mln. tonų. Iš kur paimsime likusį kiekį? Varganos pieno supirkimo kainos - 30-35 ct už kilogramą - toliau smukdo pieno ūkį, valstiečių pragyvenimo lygį. Ekonomistai apskaičiavo, kad per pastaruosius trejus metus kaimo žmonių pajamos sumažėjo apie pusę milijardo litų. O juk, einant į Europos Sąjungą ir joje būnant, reikės konkuruoti ne vien su Vakarų valstybėmis, bet ir su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis. Neturtingas labai nepakonkuruos. Todėl kaimui reikia ženklesnės paramos, tačiau valstybės biudžete žemės ūkio sferai lėšų skiriama vis mažiau. Beje, J.Ramonas atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio rūmai nesiveltų į politiką, o dirbtų vien savo tiesioginį, su kaimo savivalda, jo reikmėmis susijusį darbą. Kaip tik jis pats padaręs klaidą, ataskaitinio laikotarpio metu nukrypęs į politiką, net panoręs būti Seimo nariu. (Per rinkimus J.Ramonas Seimo nariu nebuvo išrinktas - B.Ž.) ŽŪR vadovo nuomone, partijų tikslas - skaldyti Rūmų veiklą ir be trukdymų vykdyti sau naudingą kaimo politiką. “Nepasiduokime partijų manipuliacijoms“, - ragino J.Ramonas. Vis dėlto vėliau vienas suvažiavimo delegatų tvirtino, kad reikėtų sukurti savo, tikrą valstietišką partiją, kuri kitų partijų sambūryje galėtų dar drąsiau ginti kaimo reikalus.

A.Brazauskas: „Kaime padėtis - tragiška“

Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkė Genutė Staliūnienė irgi kalbėjo apie sunkią ūkininkų padėtį kaime. Ji paminėjo pavyzdį, kai vienas jaunas ūkininkas prieš keletą metų paėmė iš banko 300 tūkst. litų paskolą, tikėdamasis platesniu mastu verstis pieno verslu. Tačiau, esant dabartinėms supirkimo kainoms, žmogus atsidūrė ant pražūties slenksčio. Teks ne vien grąžinti gautą paskolą, bet ir mokėti nemažas palūkanas. O iš ko? Tokios ir panašios mintys slegia ne vieną ūkininką. Tai plati veiklos dirva žemės ūkio rūmams. Nemažą rūpestį ir žemdirbių pasipiktinimą kelia iš Estijos ir kitų šalių pas mus įvežama pigi mėsos, kita produkcija, kuri, be to, dar dažnai būna nekokybiška. Tuo būdu žlugdoma vietinė rinka. G.Staliūnienė siūlė už visą žemės ūkio produktų importą muitinėse surinktus mokesčius pervesti Kaimo rėmimo fondams. Tiesa, niekas nekomentavo, ar tai realu.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas prof. Antanas Stancevičius atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio rūmų veikla - tai ne vien J.Ramono veikla, o daugelio žmonių pastangos ir pasiekti rezultatai. Jie galėtų būti dar geresni, jei Rūmams būtų suteikta daugiau teisių. Pavyzdžiui, iš Žemės ūkio ministerijos Rūmams perduoti veislininkystės ir sėklininkystės sritis, apie ką šnekama jau senokai. Lėtai juda ir žemės ūkio kooperacijos reikalai. Kaimo žmones baugina ne tik buvusi sovietinė kolchozų sistema, nors dabartinė kooperacija su buvusiąja nieko bendra neturi. Atstumia nemaži mokesčiai, įstojus į kooperatinę bendrovę.
Nesant žemės ūkio kooperatyve, tokių mokesčių mokėti nereikia. Tad ką ūkininkas dažniausiai renkasi? Į suvažiavimą atvyko garbūs svečiai - premjeras Algirdas Brazauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, kiti pareigūnai.
Premjeras A.Brazauskas savo kalboje neslėpė, kad “kaime padėtis yra tragiška”. Taip pat tragiška padėtis esanti dėl pieno, nerimą kelia smulkiųjų ūkininkų likimas, mums įžengus į Europos Sąjungą. Kur šiems žmonėms ieškoti išeities, Ministras Pirmininkas nepasakė. Tik tarsi padrąsino, kad tą pereinamąjį laikotarpį ir kitas dienas reikia kaip nors išgyventi. Drauge Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad žadami milijonai ir milijardai iš ES fondų nebus lengvai švaistomi į kairę ir dešinę. Tiems pinigams paimti keliama nemažai reikalavimų - tik tada jie pasieks ūkininko kišenę. A.Brazauskas pastebėjo, kad 2004 metų šalies biudžetas bus formuojamas kitaip negu ligi šiol, jis būsiąs kitoks, paisant situacijos Europos Sąjungoje. Tuo pačiu Vyriausybės vadovas pranešė, kad šalies įvairių šakų gamybos apimtys per metus išaugo šešiais procentais - tai esą žymiai daugiau negu dabartinėse ES šalyse. Tik ar tą prieaugį greit pajus kaimo žmogus, Premjeras nesigilino.

Ministras įteikė... šluotą

Žemės ūkio ministras J.Kraujelis į tribūną atsinešė dvi šluotas. Vieną paslėpė prie kojų, po tribūna, o iš kitos ištraukė vieną žabą ir jį vaizdžiai sulaužė, primindamas žinomą istoriją apie vieningumą. Po to mėgino sulaužyti visą šluotą, bet tai, žinoma, nepavyko. Tuo ministras pabrėžė, kad žemdirbiai turi būti vieningi, nes tik vienybėje ir sutarime yra jėga. Jis priminė Žemės ūkio rūmų svarbą kaimo gyvenime, stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų bendravimą dabar ir ateityje. Ministras atsivežtąją šluotą įteikė J.Ramonui, kuris ją iškėlė virš galvos.
Suvažiavimo delegatai Kasparas Jurevičius, Vilgelmas Grūdė, Aušrys Macijauskas, Kazimieras Starkevičius, Zigmas Naujokaitis ir kiti savo žvilgsnius su atida kreipė į Europos Sąjungą. Ūkininkus jaudino dideli, toli gražu ne dažnam įveikiami ES reikalavimai. Tai - ūkių modernizavimas, sudėtingos buhalterijos tvarkymas, verslo planai, gamtosauga, daugybė kitų dalykų. Atrodo, bus uždrausta dirbti sovietinės gamybos traktoriais, nes jie esą pasenę, neatitinką šių dienų technikos poreikių... Bet pažanga į mūsų kaimą anksčiau ar vėliau, vienokiu ar kitokiu keliu turės ateiti.
Žemės ūkio rūmų bendravimas su įvairiomis valdžios žinybomis, žemės ūkio asociacijų veikla, gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų tarpusavio santykiai, jaunimo vangus ėjimas į kaimą - tai vieni tų rūpesčių, kuriais gyvena ir ketina gyventi Žemės ūkio rūmai.
Pertraukos metu užkalbintas ūkininkas Stanislovas Steponavičius iš Kauno rajono Taurakiemio seniūnijos sakė turįs 170 ha žemės, laikąs 69 karves. Tačiau labai džiaugtis kol kas neturįs kuo. Pieno supirkimo kainos menkos, už galvijų mėsą taip pat mokama vis mažiau.
Jeronimas Mankauskas nuo Alytaus krašto turi 34 hektarus žemės, laiko galvijų, raseiniškis Mykolas Hofertas - 100 ha savininkas, taip pat turi galvijų. Ir jiems nelengva. Kada palengvės, neaišku. Į pokalbį įsijungęs ūkininkas iš Prienų rajono sakė niekaip nesuprantąs, kam reikalingas greitai vyksiantis referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jį esą reikėjo rengti prieš rengiantis stoti į šią bendriją. Dabar tai neturi jokios prasmės, nes jau viskas nuspręsta be tautos pritarimo, traukinys jau važiuoja. Jau litas susietas su euru, rengiamasi mūsų nacionalinę, tautišką valiutą keisti į eurą. Ūkininkai, bendrovės jau naudojasi ES struktūrinių fondų paslaugomis ir t.t. “Tad kam tas žaidimas su referendumu? Tai tik eilinis mūsų pinigų paleidimas vėjais“, - sakė ūkininkas.
Žemės ūkio rūmai savo pagrindinėse veiklos kryptyse 2003-2005 metų laikotarpiui numatė nemažai programų. Vienos pagrindinių - gyvenimo lygio kėlimas kaime, efektyviai taikant kaimo plėtros priemones; stiprios, motyvuotos, savarankiškos kaimo žmonių organizacijos; žemdirbių savivalda ūkinėje, komercinėje, kaimo kultūros plėtros veikloje. Nemažą dėmesį numatoma skirti integracijai į Europos Sąjungą. Vietos numatyta ir kaimo žmonių mokymui, žemės ūkio kooperacijai, alternatyviam ūkininkavimui, kaimo bendruomenėms.
Suvažiavimas išrinko Žemės ūkio rūmų tarybą, prezidiumą, vadovus. Rūmų pirmininku dar vienai trejų metų kadencijai išrinktas J.Ramonas. Jo pavaduotojais - iki šiol šias pareigas ėjęs Albertas Amšiejus bei G.Staliūnienė ir Antanas Ražauskas.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"