Lietuvai tikrai reikia dešiniosios krypties dienraščio

Šiandien mes turime keturis kairiųjų dienraščius, kuriuos išsamiai apibūdino prof. O.Voverienė („XXI amžius“, Nr. 22). O kiek yra smulkių tos pačios krypties laikraštėlių! Tačiau dešiniųjų padangėje liūdna. Juk iš esmės neturime nė vieno dienraščio. Dar neseniai toks buvo „Lietuvos aidas“. Jame dirbo daug gerų žurnalistų. Jis buvo įdomus, politiškai kryptingas. Sužlugdė jį ir prie bankroto privedė savieji, dešinieji. Pradėjo S.Stoma, o užbaigė S.Šaltenis su draugais. Šiandien iš buvusio „Lietuvos aido“ nieko neliko, išskyrus dideles ambicijas. Ir tai būtų pusė bėdos, jei ne vienas lietuviškas posakis: „Padėk, Dieve, ir bėgančiam, ir vejančiam“. Štai jį rėmė mons. A.Svarinskas, ir buvo spausdinami straipsniai apie pokario partizanus, politinius kalinius, tremtinius… Bet jei kas gerai užmoka, tai laikraštyje įdedama priešinga rašliava, pavyzdžiui, pseudožemdirbių „manifestas“, V.Uspaskich rengimasis referendumui ir kita. Po tokių redaktoriaus „išdaigų“ ką galima kalbėti apie laikraščio prestižą? Todėl ne visai galime pritarti gerb. profesorės tikėjimui, kad „Lietuvos aidas“ atsigaus.
Sutinku su jos nuomone apie „XXI amžių“. Tai iš tiesų puikus katalikiškas laikraštis. Malonu buvo stebėti, kai jis nuolat kilo ir pasiekė šiandieninį lygį. Žinoma, atsiranda ir jo „mokytojų“: vieniems nereikia politikos, kitiems „per daug klerikalus“. Tačiau „XXI amžius“ turi aiškią savo kryptį, kuriai pritaria daugelis jo skaitytojų. Jie pageidautų, kad šis laikraštis taptų dienraščiu. Bet tai spręsti tik pačiam „XXI amžiui“. Visų pirma jam reikia paramos.
Todėl, susidarius tokiai padėčiai, Lietuvai labai reikalingas nors vienas geras dešiniųjų dienraštis, kuris būtų atsvara sovietų nostalgijai, melui, amoralumui, sklindančiam iš kairiųjų dienraščių puslapių.

Ona BEINORYTĖ
Klaipėda

© 2003 "XXI amžius"