|
Kaip
agituojant už Europą neperlenkti lazdos
|
Vladas Gaidys
|
Iki referendumo dėl Lietuvos
narystės Europos Sąjungoje liko keturios savaitės, bet jos prilygsta
pusei metų ramaus gyvenimo, sako Visuomenės nuomonės ir rinkos
tyrimų centro Vilmorus direktorius dr. Vladas Gaidys. XXI amžiui
jis aiškina, kokie veiksniai bei aplinkybės gali nusverti referendumo
rezultatus į vieną ar kitą pusę.
Kaip apibūdintumėte dabartines
Lietuvos piliečių nuotaikas: ar dėl stojimo į ES jiems viskas
aišku, ar dar likę nemaža sumaišties ir baimės?
Žiūrint istoriškai, bent jau nuo 1992 metų, kai pirmą kartą matavome
požiūrį į Europos Sąjungą, buvo visko. 1992 metais pernelyg
daug naivaus optimizmo, kad ten viskas automatiškai bus labai
gerai visi gyvens laimingai ir pasiturinčiai, bet tada pati
ES atrodė dar nerealiai toli. Tuo metu už narystę ES pasisakė
63 proc. ir tik 4 proc. prieš. Estijoje ir Latvijoje taip pat
buvo maždaug tokie pat duomenys.
|
|
Šventasis
Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi
Kovo 4 dieną Vilniaus universitete
vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo
Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp
Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti.
Dr.Arūnas Streikus joje apžvelgė paskutinį sovietų valdžios gyvavimo
Lietuvoje dešimtmetį. Šiuo laikotarpiu SSRS ir Šventojo Sosto santykiai
buvo ypač įtempti, o aukščiausioji sovietų valdžia Maskvoje nespėjo
tvirtinti prieš Vatikaną nukreiptų dezinformacijos kampanijų planų.
Išlikę KGB dokumentai liudija, kad 1988 metų pabaigoje 1989 metų
pradžioje Maskva dažnai naudojosi ir KGB padalinio Lietuvoje operatyvinėmis
galimybėmis daryti spaudimą Vatikanui, kad šis paremtų Sovietų Sąjungos
iniciatyvas tarptautinėje arenoje, apribotų Katalikų Bažnyčios paramą
tautinio išsivadavimo sąjūdžiui Lietuvoje.
|
|
Gegužės
10-11-ąją referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Klaida būtų atsisakyti saugių namų
Jau laikas suvokti, kad Lietuva
praktiškai neturi jokio kito pasirinkimo. Kai kurie balsai, kaip
paprastai iš artimojo užsienio ar to paties užsienio paraginti,
siūlo neskubėti stoti nei į NATO, nei į Europos Sąjungą, palaukti
ir pažiūrėti, kaip seksis Slovėnijai, Slovakijai ar kuriai kitai
šaliai. Tai perspėjimas, kad išvengtume žiauraus išnaudotojų kapitalistų
jungo. Baltijos šalys dar nepamiršo 1940 metų išvaduotojų. Dabar
tai daroma pagal to paties vaduotojų centro perrašytą scenarijų.
Pakeista frazeologija, tikslai tie patys. Primygtinai siūloma
pirma sustiprėti patiems ir tik tada, kai jau būsime ekonomiškai
stiprūs, kai pasivysime, o gal ir pralenksime tokias šalis kaip
Danija ar Belgija, kai pajėgsime apsiginti nuo priešų (pašnabždom
senu papratimu dar priduriama nuo Amerikos imperialistų arba nuo
Europos kapitalistų), štai tada ir apsispręsime.
|
|