Atnaujintas 2003 m. balandžio 11 d.
Nr.29
(1133)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Mums rašo
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Seno stiliaus kaltinimai

Prieš porą savaičių tą pačią dieną net du laikraščiai karingai puolė Uliūnų parapijos kleboną kun. Algimantą Keiną. Štai kokios skambios laikraščių antraštės: „Uliūnų klebonas rengia konkursą bažnyčios aukotojams“ (Zina Paškevičienė. Atviras laiškas. Lietuvos žinios, 2003 03 22). „Skandalą bažnyčioje užbaigė policija“ (Gertrūda Rinkūnienė. Panevėžio balsas, 2003 03 22).
Pabandysiu atsakyti į „Lietuvos žinių“ užsipuolimus. Panevėžiečiai šioje sutartinėje groja antruoju smuiku.
Pastaraisiais metais vėl prasidėjo puolimai prieš Bažnyčią. Turbūt tai atlyginimas kai kuriems kunigams, kurie pirmaisiais laisvės metais kvietė komunistams dovanoti, nekeršyti, atleisti. Tiesą pasakius, tada ir dabar esą nėra Lietuvoje nusikaltėlių, vykdžiusių tautos genocidą. Yra tik baisūs nusikaltimai. Tuomet ir dabar niekas nekeršijo Lietuvoje. Taigi veltui kvietė dovanoti. Tauta dovanojo, o nusikaltimai vykdomi toliau.

Lietuvai tikrai reikia dešiniosios krypties dienraščio

Šiandien mes turime keturis kairiųjų dienraščius, kuriuos išsamiai apibūdino prof. O.Voverienė („XXI amžius“, Nr. 22). O kiek yra smulkių tos pačios krypties laikraštėlių! Tačiau dešiniųjų padangėje liūdna. Juk iš esmės neturime nė vieno dienraščio. Dar neseniai toks buvo „Lietuvos aidas“. Jame dirbo daug gerų žurnalistų. Jis buvo įdomus, politiškai kryptingas. Sužlugdė jį ir prie bankroto privedė savieji, dešinieji. Pradėjo S.Stoma, o užbaigė S.Šaltenis su draugais. Šiandien iš buvusio „Lietuvos aido“ nieko neliko, išskyrus dideles ambicijas. Ir tai būtų pusė bėdos, jei ne vienas lietuviškas posakis: „Padėk, Dieve, ir bėgančiam, ir vejančiam“. Štai jį rėmė mons. A.Svarinskas, ir buvo spausdinami straipsniai apie pokario partizanus, politinius kalinius, tremtinius… Bet jei kas gerai užmoka, tai laikraštyje įdedama priešinga rašliava, pavyzdžiui, pseudožemdirbių „manifestas“, V.Uspaskich rengimasis referendumui ir kita. Po tokių redaktoriaus „išdaigų“ ką galima kalbėti apie laikraščio prestižą? Todėl ne visai galime pritarti gerb. profesorės tikėjimui, kad „Lietuvos aidas“ atsigaus.