Klano
metastazės
Daugelis dar pamena, kaip Atgimimo
aušrai brėkštant, kai Lietuvoje dar viešpatavo gūdi vietinės komunistinės
nomenklatūros naktis, Rusijos laikraščiai buvo grobstyte grobstomi.
Iš pat ankstyvo ryto prie spaudos kioskų net eilės būriavosi.
Tarsi majonezo ar žirnelių išmetus. Mat Maskvos spauda jau drąsiai
rašė ne tik apie baisius stalinizmo nusikaltimus, bet ir apie
supuvusią, perdėm apsivogusią komunistinę valdžią. Tada kai kuriuose
vadinamųjų profsąjungų klubuose būsimojo Sąjūdžio veikėjų iniciatyva
buvo pademonstruotas garsaus rusų kino režisieriaus Stanislavo
Govoruchino dokumentinis filmas Taip gyventi negalima. Filme
buvo įtikinamai parodytas visas valdančiosios komunistų partijos
viršūnių degradavimas. Neseniai S.Govoruchinas, dabar Rusijos
Valstybės Dūmos deputatas, paklaustas, kodėl šio filmo autorius,
būdamas Dūmos nariu, nieko konkretaus nepadarė, atsakė: Todėl,
kad jėga, prieš kurią mes kovojome, nepajudinama. Ir čia pat
įvardijo: Ta jėga - partinė nomenklatūra. Pasak režisieriaus,
tiktai pačių primityviausių ir nieko nesuvokiančių žmonių nuomone,
Rusija yra demokratinė valstybė. O iš tiesų valdžioje tebėra tie
patys komunistai. Beje, blogiausia jų dalis - chameleonai, kurie
spėjo net po kelis kartus persidažyti. Po 1991 metų visi SSKP
sričių sekretoriai, įmonių ir gamyklų direktoriai faktiškai privatizavo
viską, ką valdė. Tokie kaip turkmėnbaši (Turkmėnijos prezidentas
Nijazovas - P.K.) privatizavo ištisas valstybes. Bet kovoti su
jais buvo beviltiška. Mat esmė ta, kad ir burnos atverti nebuvo
galima. Kai man sakė: Tu kėsiniesi į demokratiją!, atsakydavau:
Aš kėsinuosi į komunistų valdžią. Jie man aiškindavo ir tebeaiškina
iki šiol, kad jie jau nebe obkomų ar CK sekretoriai, o demokratai,
- teigė S.Govoruchinas.