Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Šiomis dienomis bažnyčiose platinama brošiūrėlė, raginanti balsuoti už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pateikiame joje spausdinamas Šventojo Tėvo ir Lietuvos kardinolo mintis.

Popiežiaus Jono Pauliaus II mintys

Apie Rytų ir Vidurio Europos ateitį

Žaizdas reikia gydyti, o ateitį planuoti optimistiškai. Sykiu būtina išmintingai judėti priekin ir skleisti vertybes, kurios sudaro tautos pamatą - moralinį ir intelektualinį sąžiningumą, šeimos apsaugą, rūpinimąsi vargšais ir pagarbą žmogaus gyvybei iki natūralios mirties. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga dosniai parems socialinio atsinaujinimo pastangas, kurių drąsiai ėmėtės.

Apie tautų dialogą, taiką ir galimybes vieningoje Europoje

Europos projektas pagrįstas ne didesnės galios troškimu, bet suvokimu, kad dialogas ir tarpusavio pagarba yra esminiai siekiant sukurti taiką žemyne ir suteikti impulsą vystytis kiekvienai tautai. Europos Sąjungos tėvai steigėjai pasiūlė žmonėms naujus būdus, kaip gyventi kartu bendruomenėje, turinčioje bendrą likimą, gyventi nepamirštant praeities, bet drąsiai žvelgiant j ją. Būtina užtikrinti, kad Europa daugiau niekada netaptų karo priežastimi ir terpe ideologijoms, kurios sugriovė daugybės žmonių gyvenimus ir pažeidė tiek daug sąžinių — taip buvo totalitarinių sistemų, kurių dar nespėjome pamiršti, atveju.

Apie mažesnių šalių gerovę Europoje

Meilė kitiems sukelia broliškus jausmus ir stiprius ryšius tarp individų ir tautų, užtikrindama, kad bendros gerovės, solidarumo bei teisingumo principai būtų paremti teisingu darbo ir turto pasidalijimu Sąjungoje bei parama šalims, kurioms ji ypač reikalinga.

Apie religiją

Bet kokie mėginimai sukurti Senojo žemyno tautų europinę tapatybę yra pasmerkti žlugti, jei nebus atsižvelgiama į žemyno istoriją ir jo žmonių religinius jausmus.

Apie tautiškumą ir kultūrą

Siekiant užtikrinti naujajai Europos vienybei ilgalaikį stabilumą, privalu įsipareigoti, kad ji bus grindžiama etiniais principais, kadaise tapusiais Europos pagrindu, drauge reikia suteikti erdvės reikštis kiekvienos tautos kultūros bei tradicijų turingumui ir įvairovei.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis:
optimistiškai galvoju apie lietuvai atsiveriančias galimybes

Praėjusią savaitę Europos Komisijos narys Giunteris Ferhoigenas (kairėje) susitiko su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Prieš sugrįždami į Lietuvą didelę gyvenimo dalį dirbote įvairiose šalyse. Kokius paminėtumėte Europos Sąjungos pranašumus, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis?
Man atrodo, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, nesvarbu, keliavęs po Europą ar niekuomet nekėlęs kojos iš savo namų, žino, kad Vokietijoje, Anglijoje ar Austrijoje žmonės gyvena gerai. Europoje patikima sveikatos apsauga ir visiems prieinamas švietimas, užtikrintos socialinės garantijos bedarbiams, pensininkams, jaunoms šeimoms, remiami žemdirbiai, amatininkai, menininkai... Mano paauglystė ir jaunystė prabėgo po karo atsigaunančiame Paryžiuje, todėl Prancūzijoje, o vėliau ir Italijoje savo akimis mačiau, kaip europiečiai ėmėsi kurti tą ekonominę bei socialinę gerovę, kultūrinį klestėjimą, kurį dabar jau yra pasiekę. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žmonės taip pat plušo atkakliai, ir šalis žengė didelį žingsnį. Kad visi tai pajustų, reikia nusiskinti užaugintus vaisius - pasinaudoti Europos Sąjungos atveriamomis galimybėmis. Turėjau progą matyti žmonių vargą Filipinuose, Kosta Rikoje, Nigerijoje... Todėl tikrai nelinkėčiau Lietuvai atsidurti už stabiliausio ir savo piliečiais labiausiai besirūpinančio šalių klubo ribų.
Ko turėtume tikėtis iš narystės Europos valstybių sąjungoje?
Jau 2004 metais pajusime stojimo naudą, o po kurio laiko gyvensime ne blogiau už Vakarų kaimynus, į kuriuos daugelį dešimtmečių žvelgėme su pavydu. Europos Sąjunga kaip visuma tiesiog negali sau leisti, kad kuriame nors jos pakraštyje žmonės skurstų, būtų skriaudžiami ar negalėtų apginti savo teisių. Europiečiai labai plačiai supranta tas teises - tai ir teisė turėti patinkantį, sąžiningai apmokamą darbą, ir teisė gauti kokybiškas sveikatos, švietimo paslaugas, ir, žinoma, teisė laisvai išpažinti savo tikėjimą, reikšti savo įsitikinimus, išlaikyti žmogiškąjį orumą.
Ką pasakytumėte tiems, kurie Europos Sąjungos baiminasi dėl galimų permainų?
Dėl permainų... Stovintis vanduo sugenda. .. žinoma, niekas nenori, kad jis pavirstų viską daužančiu kriokliu, tačiau gyvenimo gerėjimas - taip pat permaina, kurios juk niekas nenorėtų atsisakyti! Esu linkęs tikėti, kad skaudžiausi, greiti ir nevaldomi pasikeitimai jau praeityje, nes pačioje Europos Sąjungoje visos permainos planuojamos iš anksto ir įvedamos itin atsargiai. Pastovumas, stabilumas, solidarumas, užtikrinta ateitis yra europiečių gyvenimo principai, kurie netrukus ims galioti ir mums.
Kokia yra tikėjimo ir Bažnyčios vieta šiuolaikinėje Europoje? Kuo narystė ES svarbi Lietuvos tikintiesiems?
Europa - krikščioniškų šalių šeima, todėl meilės artimui principas joje puoselėjamas labiau nei kitose pasaulio dalyse. Į kokį provincijos miestelį Europoje nuvyksi, rasi stiprią krikščionių bendruomenę, gražiai ir oriai garbinančią Dievą, padedančią savo nariams, glaudžiai bendradarbiaujančią su vietos valdžia. Viliuosi, kad tikintieji yra aktyvūs ir sąmoningi savo valstybės piliečiai, geidžia gero Lietuvai, todėl nori padėti jai patogiai įsikurti Senajame žemyne — jaukiuose krikščioniškos civilizacijos namuose. Europos erdvėje be sienų sutrumpės piligrimų į Romą ar Lurdą kelias... Tai dalykai, apie kuriuos ateistų persekiojami tikintieji negalėdavo net svajoti.
Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu, kad kiekvienas Lietuvos pilietis pareikštų savo nuomonę gegužės 10-11 dienomis vyksiančiame referendume dėl Lietuvos narystės ES?
Pirmiausia todėl, kad žmogus neturėtų būti priešas pats sau ar elgtis taip, kad pakenktų savo šeimai, savo vaikams ir anūkams. Antra, negalime leisti, kad kiti nuspręstų už mus - privalome tarti savo žodį, pareikšti savo nuomonę. Kaimynai pirštais užbadytų ūkininką, kuris, išaręs dirvą, pasėjęs rugius, iškentęs įvairių vargų žiemą ir vasarą, kasdien dairęsis į dangų saulės ar lietaus, rudeniop neišeitų į lauką su dalgiu ar neišvažiuotų su kombainu... Rugiapjūtė - sunkus darbymetis, tačiau drauge tai ir dienos, kai jau pakvimpa ragaišiu. Panašiai ir su referendumu, nuo kurio baigties priklauso, ką dėsime ant stalo ir kaip gyvensime XXI amžiuje.

© 2003 "XXI amžius"