|
Kaišiadorių
vyskupijoje
Molėtų dekanate
|
UAB Molesta generalinis
direktorius Stasys Žvinys simbolinį raktą nuo parapijos
namų įteikia Molėtų dekanui kun. Kęstučiui Kazlauskui |
Didelis įvykis
Nekėlė pasididžiavimo Molėtuose,
ant kalniuko šalia bažnyčios, stovėjęs pastatas. Parapijos bendruomenės
namai, prieškariu garsėję kaip katalikiškos veiklos centras, sovietiniais
metais buvo visiškai nugyventi. Statinys buvo restauruojamas 2002-2003
metais pagal projektą, kurį finansavo Renovabis, vokiečių katalikų
solidarumo akcija su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis, tarpininkaujant
Bevergeno Pagalbos Rytams grupės nariui Klemensui Švėrsui ir
remiant Molėtų rajono savivaldybei.
|
|
Kauno
arkivyskupijoje
Kauno dekanate
|
Kryžiaus kelio procesija nuo Šv. Gertrūdos
bažnyčios iki Kauno Arkikatedros Bazilikos
|
Didysis tridienis
KAUNAS. Užbaigę
Gavėnios laikotarpį, Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintieji buvo
pakviesti aktyviai įsitraukti į Didžiojo tridienio liturgiją. Taip
pat visą Tridienį buvo klausoma išpažinčių. Vadovaujant klebonui
dekanui kun. Vytautui Grigaravičiui, buvo sudaryta darbo grupė,
kuri rūpinosi bažnyčios puošimu, procesijomis. Kiekvieną dieną prieš
pamaldas buvo aiškinama liturgija, kad tikintieji galėtų tinkamai
išgyventi Didžiojo tridienio velykinę paslaptį.
Didžiojo ketvirtadienio pamaldose dalyvavo visi parapijos kunigai.
Kun. Artūras Jagelavičius sakė homiliją, kurioje aiškino Paskutinės
vakarienės prasmę ir Eucharistijos įsteigimo svarbą. Klebonas kvietė
skirti daugiau dėmesio Eucharistijos paslapties išgyvenimui ir jos
pagarbinimui. Kartu tai buvo prašymas, kad Jėzus, kuris duonos pavidalu
ateina į kiekvieno tikinčiojo širdį, taptų brangiausia vertybe ir
lobiu jų kasdienybėje, kuri yra pilna išbandymų, pavojų ir gundymų.
Parapijiečiai buvo raginami vertinti tylą, kuri prasidėjo nuo Didžiojo
ketvirtadienio ir tęsėsi iki Didžiojo šeštadienio pamaldų, nes tik
tyloje ir asmeninėje maldoje galima pajusti Dievo veikimą. |
|
Panevėžio
vyskupijoje
Panevėžio dekanate
|
Vadokliečiai būgnininkai
Albertas Kisielis (kairėje) ir Sigitas Liobikas |
Į bažnyčią kvietė būgno
garsai
VADOKLIAI. Velykų
sekmadienį prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios tratėjo būgnas. Mušti
jį pradėjo septintą valandą ryto. Būgno lazdelėmis manipuliavo miestelio
gyventojai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas. Mušė vienas kitą
pakeisdami kas tris penkias minutes. Šią procedūra vyrai baigė,
kai žmonės suėjo į bažnyčią. Prie maldos namų būgnas aidėjo apie
dvi valandas.
A.Kisielis pasakojo, jog mušti būgną prie bažnyčios tapo įpročiu
nuo caro laikų. Jo aidas girdisi net už kelių kilometrų nuo miestelio
esančiuose Klebonų ir Stebėkių kaimuose, jeigu į jų pusę pučia vėjas.
Būgnas mušamas tiktai pirmąją šv. Velykų dieną. |
|
Telšių
vyskupijoje
Klaipėdos dekanate
Bažnyčios bokšte pastatytas
kryžius
KLAIPĖDA. Balandžio
17-ąją uostamiestyje atlikti unikalūs statybos darbai - aukštalipiai
darbininkai vien rankomis ir virvėmis į keliasdešimties metrų aukštį
pakėlė ir pritvirtino beveik pusę tonos sveriantį kryžių.
Apie 400 kilogramų sveriantis 12 metrų Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios
kryžius į maždaug 25 metrų aukštį užkeltas vien rankomis ir alpinistų
virvėmis. Šį darbą atlikę uostamiesčio aukštalipiai A. Gridino įmonės
darbininkai juokavo, kad teko dirbti kaip senovės Egipto piramidžių
statytojams - be jokios šiuolaikinės technikos. Toks būdas pasirinktas
specialiai, norint pademonstruoti ir priminti, kaip senovėje buvo
statomos bažnyčios. Aukštalipiai sakė, kad sraigtasparniu ar kranu
užkelti kryžių būtų buvę pernelyg paprasta.
|
|
Vilkaviškio
vyskupijoje
Šakių dekanate
|
Bažnytinių chorų vadovai su Sintautų klebonu
prel. Antanu Maskeliūnu (sėdi trečias iš dešinės)
|
Bažnytinių chorų šventė
Sintautai. Atvelykio išvakarėse,
balandžio 26 dieną, į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią
suvažiavo Zanavykijos bažnytiniai chorai. Tai jau šeštoji bažnytinių
chorų šventė Sintautų miestelyje, tapusi gražia tradicija populiarinant
religinių chorų repertuarą, keliant meninį lygį. Atvyko Garliavos
Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas Arūno Važinskio ir
Jovitos Rutkauskaitės, Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios choras,
vadovaujamas vargonininkės Redos Kneizevičienės, Kazlų Rūdos Švč.
Jėzaus Širdies bažnyčios choras (vadovė Salomėja Laima Vitukėnienė),
Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, kuriam vadovauja Birutė
Gurskienė, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios giesmininkai, vadovaujami
Izolinos Rudzevičienės, patys jauniausi choristai atstovavo Griškabūdžio
Kristaus Atsimainymo bažnyčiai (vadovė Violeta Briaukienė), o šeimininkų,
Sintautų religinės bendruomenės, chorui vadovavo ilgametė choro
vadovė vargonininkė Birutė Garmuvienė. Per visą Sintautų bažnyčios
atstatymo laikotarpį B. Garmuvienė už bažnytinius patarnavimus neėmė
jai priklausančio vargonininkės atlyginimo, jį paaukodama bažnyčios
atstatymo ir puošimo reikmėms.
|
|