Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Nuteistųjų
sielovada rūpinsis kapelionai
|
Kardinolas
Audrys Juozas Bačkis ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius
pasirašė susitarimą dėl Katalikų bažnyčios sielovados kalinimo
vietose |
Balandžio 23 dieną Lietuvos Vyskupų
Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas
Audrys Juozas Bačkis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras
Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų Bažnyčios
sielovados kalinimo ir kitose laisvės atėmimo vietose. Šis susitarimas
buvo pasirašytas įgyvendinant Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį
dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų,
kurioje yra numatyta Katalikų Bažnyčios teisė vykdyti sielovadą
ligoninėse, vaikų globos namuose, įkalinimo įstaigose bei kitose
socialinės globos įstaigose.
Susitarime yra numatyta, kad Katalikų Bažnyčia rūpinsis įkalintų
asmenų sielovada ir padės jiems morališkai pasirengti grįžimui ir
tolygesniam integravimuisi į visuomenę. Pastoraciją įkalinimo vietose
gali vykdyti ne vien kunigai ir vienuoliai, bet ir Bažnyčios vadovų
įgalioti pasauliečiai. |
|
Pagarba
žmoniškumui
|
Kauno Šv.Antano Paduviečio bažnyčios statytojo
kan. Juozapo Želvio kilnumas įvertintas jau po mirties.
Jo apdovanojimą prezidentas Rolandas Paksas įteikė Kauno
arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui
|
Kiekvienais metais, minint Antrojo
pasaulinio karo holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvoje pagerbiami
žmonės, gelbėję žydus nuo nacių genocido.
Antradienį Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas įteikė Žūvančiųjų
gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus
sau ir savo šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus
nuo nacių genocido. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 45
Lietuvos žmonės. Deja, tik dešimt iš jų galės paimti į rankas apdovanojimą,
kitų kilnumas įvertintas jau po mirties. Kai kurie iš gelbėtojų
mirė dar visai neseniai.
Lietuvos Prezidentas, įteikdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai
padėkos žmoniškumui aktas. Jie - ūkininkai, buhalteriai, staliai,
siuvėjai, gydytojai - davė mums kilnumo pamoką. Daugelio jų darbai
ir gyvenimo žygiai nepateko į knygas, nėra plačiau žinomi. Tačiau
tiems žmonėms esame labai skolingi. Susirinkome pagerbti žmogiškumą.
Labai vėluodami tariame padėkos žodį žmonėms, kurie istorijos kataklizmų
metais rizikavo savo gyvybėmis, kad išsaugotų kitų gyvenimus, -
kalbėjo Lietuvos Prezidentas. |
|
Eucharistija
tikėjimo paslaptis ir neįkainojamas turtas
Apie naująją Popiežiaus encikliką Ecclesia de Eucharistia
|
Popiežius Jonas Paulius II
pasirašo savo keturioliktąją encikliką |
Patvirtintas tradicinis
Bažnyčios mokymas
Eucharistija yra didžiausia dovana,
kurią Kristus paliko savo Bažnyčiai, dovana, kuri Jo gyvybės auką
padaro dabartine visiems laikams ir suteikia stiprybės bei vilties
pasauliui, pažymi popiežius Jonas Paulius II savo naujojoje enciklikoje
Ecclesia de Eucharistia (Bažnyčia gyva Eucharistija), kuri susilaukė
ypatingo dėmesio tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje. Ši 14-oji
jo enciklika, paskelbta jubiliejiniais 25-aisiais pontifikato metais,
laikytina padėkos Dievui ženklu, o taip pat atspindi Šventojo Tėvo
asmeninį troškimą pasidalyti savuoju tikėjimu į Švenčiausiąjį Sakramentą
su visais pasaulio katalikais.
Enciklika Ecclesia de Eucharistia, dar kartą iškelianti Eucharistijos
sakramento svarbą ir vietą Bažnyčios gyvenime, buvo Popiežiaus pasirašyta
ir paskelbta balandžio 17 dieną, Didįjį ketvirtadienį, vietoje kasmetinio
tai Paskutinės vakarienės iškilmei skirto laiško kunigams, tuo pabrėžiant
ir ypatingą Eucharistijos santykį su kunigyste. Naujajame dokumente
Šventasis Tėvas patvirtina tradicinį Bažnyčios mokymą apie realų
Kristaus buvimą Eucharistijoje ir kad sakramentui celebruoti yra
būtinas galiojančius šventimus turintis kunigas. |
|
Dalai
Lama: Krikščionys privalo tikėti Kristumi
Tibeto dvasinis ir pasaulietinis
vadovas Dalai Lama XIV, prieš išvykdamas į tradicinę trijų mėnesių
atsiskyrėlio vietą, kaip ir priklauso kiekvienam budistų vienuoliui,
davė interviu Rusijos savaitraščio Argumenty i fakty žurnalistui
Georgijui Zotovui. Štai keletas žurnalisto klausimų ir Dalai Lamos
atsakymų, kurie iš tiesų labai įdomūs visų religijų tikintiesiems.
Įdomu, kodėl jūs kasmet
trims mėnesiams tampate atsiskyrėliu ir su niekuo nebendraujate?
Atsiskyrėlių, kurie gyvena toli nuo žmonių, kalnų olose ar miškų
tankumynuose, yra kiekvienoje religijoje. Ką, jūsų nuomone, jie
tuo stengiasi įrodyti?
Žmogus gali bendrauti su Dievu tik būdamas vienas. Kodėl būtinai
oloje? Todėl, kad mieste ar kaime vienatvė neįmanoma. O maldai būtinas
visiškas atsiskyrimas: tik tu ir Dievas. Kada mintys neužpildytos
niekuo daugiau, bendravimas su Dievu tampa ypatingas. Suvoki, jog
Dievas girdi ir supranta tave. Kiek skirti laiko tokiam bendravimui
su Dievu, sprendžia pats žmogus. Aš atsiskyrėlio gyvenimą gyvenu
tris mėnesius per metus. Tačiau mūsų kalnuose yra atsiskyrėlių vienuolių,
kurie taip gyvena penkerius ir net dvylika metų. Per visą tą laiką
jie nemato nė vieno gyvo žmogaus. Jiems atneša maisto bei vandens
ir palieka visa tai iš anksto sutartoje vietoje. Prisimenu, kaip
Ispanijos kalnuose sutikau šventą atsiskyrėlį, kuris jau daug metų
gyvena vienas, maitindamasis tik duona, vandeniu ir arbata. Kai
aš jo paklausiau, kam jis skiria savo meditacijas, jis atsakė trumpai:
meilei. |
|
Europietiškiausio
žmogaus titulas atiteko kunigui
|
|
Europos komitetas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Panevėžio balso redakcija buvo paskelbę
europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus rinkimus, skirtus referendumui
dėl narystės Europos Sąjungoje. Nuomones buvo galima pareikšti laiškais,
elektroninėmis žinutėmis bei telefonu.
Panevėžio balso skaitytojai labiausiai simpatizavo Naujamiesčio
klebonui kun. Algirdui Daukniui. Jam ir atiteko europietiškiausio
Panevėžio krašte žmogaus titulas.
Kun. A. Dauknys kartu yra Panevėžio ateitininkų dvasios vadas. Dažnai
besišypsantis, blogą nuotaiką savyje sugebantis paslėpti dvasininkas
sovietiniais metais yra baigęs Kauno kunigų seminariją. Be to, jis
mokėsi Teologinių studijų institute Briuselyje, kur apgynė teologijos
licenciato laipsnį.
Naujamiesčio klebonas veiklus žmogus. Savo parapijoje jis organizuoja
tarptautines jaunimo stovyklas, rengia laidas Vatikano radijui,
bendradarbiauja Lietuvos radijo Mažojoje studijoje, vietos Pulso
radijuje. 44 metų dvasininkas dalyvauja tarptautiniame projekte
Europa žmogišku veidu, į jį įtraukdamas miesto ir rajono jaunimą.
Kun. A. Dauknys Naujamiestyje klebonauja šešti metai.
|
|
Kaišiadorių
vyskupijoje
Molėtų dekanate
|
UAB Molesta generalinis
direktorius Stasys Žvinys simbolinį raktą nuo parapijos namų
įteikia Molėtų dekanui kun. Kęstučiui Kazlauskui |
Didelis įvykis
Nekėlė pasididžiavimo Molėtuose,
ant kalniuko šalia bažnyčios, stovėjęs pastatas. Parapijos bendruomenės
namai, prieškariu garsėję kaip katalikiškos veiklos centras, sovietiniais
metais buvo visiškai nugyventi. Statinys buvo restauruojamas 2002-2003
metais pagal projektą, kurį finansavo Renovabis, vokiečių katalikų
solidarumo akcija su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis, tarpininkaujant
Bevergeno Pagalbos Rytams grupės nariui Klemensui Švėrsui ir remiant
Molėtų rajono savivaldybei. |
|
Panevėžio
vyskupijoje
Panevėžio dekanate
|
Vadokliečiai būgnininkai
Albertas Kisielis (kairėje) ir Sigitas Liobikas |
Į bažnyčią kvietė būgno
garsai
VADOKLIAI. Velykų
sekmadienį prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios tratėjo būgnas. Mušti
jį pradėjo septintą valandą ryto. Būgno lazdelėmis manipuliavo miestelio
gyventojai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas. Mušė vienas kitą
pakeisdami kas tris penkias minutes. Šią procedūra vyrai baigė,
kai žmonės suėjo į bažnyčią. Prie maldos namų būgnas aidėjo apie
dvi valandas.
A.Kisielis pasakojo, jog mušti būgną prie bažnyčios tapo įpročiu
nuo caro laikų. Jo aidas girdisi net už kelių kilometrų nuo miestelio
esančiuose Klebonų ir Stebėkių kaimuose, jeigu į jų pusę pučia vėjas.
Būgnas mušamas tiktai pirmąją šv. Velykų dieną.
|
|
Kauno
arkivyskupijoje
Kauno dekanate
|
Kryžiaus kelio procesija nuo Šv. Gertrūdos
bažnyčios iki Kauno Arkikatedros Bazilikos
|
Didysis tridienis
KAUNAS. Užbaigę
Gavėnios laikotarpį, Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintieji buvo
pakviesti aktyviai įsitraukti į Didžiojo tridienio liturgiją. Taip
pat visą Tridienį buvo klausoma išpažinčių. Vadovaujant klebonui
dekanui kun. Vytautui Grigaravičiui, buvo sudaryta darbo grupė,
kuri rūpinosi bažnyčios puošimu, procesijomis. Kiekvieną dieną prieš
pamaldas buvo aiškinama liturgija, kad tikintieji galėtų tinkamai
išgyventi Didžiojo tridienio velykinę paslaptį.
Didžiojo ketvirtadienio pamaldose dalyvavo visi parapijos kunigai.
Kun. Artūras Jagelavičius sakė homiliją, kurioje aiškino Paskutinės
vakarienės prasmę ir Eucharistijos įsteigimo svarbą. Klebonas kvietė
skirti daugiau dėmesio Eucharistijos paslapties išgyvenimui ir jos
pagarbinimui. Kartu tai buvo prašymas, kad Jėzus, kuris duonos pavidalu
ateina į kiekvieno tikinčiojo širdį, taptų brangiausia vertybe ir
lobiu jų kasdienybėje, kuri yra pilna išbandymų, pavojų ir gundymų.
Parapijiečiai buvo raginami vertinti tylą, kuri prasidėjo nuo Didžiojo
ketvirtadienio ir tęsėsi iki Didžiojo šeštadienio pamaldų, nes tik
tyloje ir asmeninėje maldoje galima pajusti Dievo veikimą. |
|
Vilkaviškio
vyskupijoje
Šakių dekanate
|
Bažnytinių chorų vadovai su Sintautų klebonu
prel. Antanu Maskeliūnu (sėdi trečias iš dešinės)
|
Bažnytinių chorų šventė
Sintautai. Atvelykio išvakarėse,
balandžio 26 dieną, į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią
suvažiavo Zanavykijos bažnytiniai chorai. Tai jau šeštoji bažnytinių
chorų šventė Sintautų miestelyje, tapusi gražia tradicija populiarinant
religinių chorų repertuarą, keliant meninį lygį. Atvyko Garliavos
Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas Arūno Važinskio ir
Jovitos Rutkauskaitės, Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios choras,
vadovaujamas vargonininkės Redos Kneizevičienės, Kazlų Rūdos Švč.
Jėzaus Širdies bažnyčios choras (vadovė Salomėja Laima Vitukėnienė),
Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, kuriam vadovauja Birutė
Gurskienė, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios giesmininkai, vadovaujami
Izolinos Rudzevičienės, patys jauniausi choristai atstovavo Griškabūdžio
Kristaus Atsimainymo bažnyčiai (vadovė Violeta Briaukienė), o šeimininkų,
Sintautų religinės bendruomenės, chorui vadovavo ilgametė choro
vadovė vargonininkė Birutė Garmuvienė. Per visą Sintautų bažnyčios
atstatymo laikotarpį B. Garmuvienė už bažnytinius patarnavimus neėmė
jai priklausančio vargonininkės atlyginimo, jį paaukodama bažnyčios
atstatymo ir puošimo reikmėms. |
|
Mirė
Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas
|
Evangelikų liuteronų vyskupas
Jonas Viktoras Kalvanas |
Balandžio 25 dieną Tauragėje, eidamas
55-uosius metus, netikėtai mirė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios
Konsistorijos pirmininkas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.
J. V. Kalvanas gimė 1948 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės evangelikų liuteronų
Martyno Mažvydo bažnyčios kunigo Jono Viktoro Kalvano ir Martos
Račkauskaitės-Kalvanienės šeimoje. 1966 metais baigė Tauragės 2-ąją
vidurinę mokyklą, 1974 metais - Kauno medicinos institutą. Dirbo
gydytoju neurologu ir psichiatru Omsko klinikinėje ligoninėje, o
vėliau - Šilalės centrinėje ligoninėje gydytoju psichoneurologu.
1984 metais įstojo į Rygos evangelikų liuteronų dvasinę seminariją.
1984 metais Konsistorijos nutarimu buvo ordinuotas kunigu diakonu
tarnauti Tauragės parapijoje. Ilgą laiką aptarnavo ir Lauksargių,
Sartininkų, Batakių, Skaudvilės parapijas. 1990 metais Tauragėje
ordinuojamas visateisiu kunigu ir vyskupo pagalbininku.
|
|
Gegužės
10-11-ąją referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Kardinolas
Audrys Juozas Bačkis:
optimistiškai galvoju apie lietuvai atsiveriančias galimybes
|
Praėjusią savaitę Europos Komisijos narys
Giunteris Ferhoigenas (kairėje) susitiko su kardinolu Audriu
Juozu Bačkiu
|
Prieš sugrįždami į Lietuvą
didelę gyvenimo dalį dirbote įvairiose šalyse. Kokius paminėtumėte
Europos Sąjungos pranašumus, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis?
Man atrodo, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, nesvarbu, keliavęs po
Europą ar niekuomet nekėlęs kojos iš savo namų, žino, kad Vokietijoje,
Anglijoje ar Austrijoje žmonės gyvena gerai. Europoje patikima sveikatos
apsauga ir visiems prieinamas švietimas, užtikrintos socialinės
garantijos bedarbiams, pensininkams, jaunoms šeimoms, remiami žemdirbiai,
amatininkai, menininkai... Mano paauglystė ir jaunystė prabėgo po
karo atsigaunančiame Paryžiuje, todėl Prancūzijoje, o vėliau ir
Italijoje savo akimis mačiau, kaip europiečiai ėmėsi kurti tą ekonominę
bei socialinę gerovę, kultūrinį klestėjimą, kurį dabar jau yra pasiekę.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žmonės taip pat plušo atkakliai,
ir šalis žengė didelį žingsnį. Kad visi tai pajustų, reikia nusiskinti
užaugintus vaisius - pasinaudoti Europos Sąjungos atveriamomis galimybėmis.
Turėjau progą matyti žmonių vargą Filipinuose, Kosta Rikoje, Nigerijoje...
Todėl tikrai nelinkėčiau Lietuvai atsidurti už stabiliausio ir savo
piliečiais labiausiai besirūpinančio šalių klubo ribų.
|
|
Gegužės
10-11-ąją referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Popiežiaus
Jono Pauliaus II mintys
Apie Rytų ir Vidurio Europos
ateitį
Žaizdas reikia gydyti, o ateitį
planuoti optimistiškai. Sykiu būtina išmintingai judėti priekin
ir skleisti vertybes, kurios sudaro tautos pamatą - moralinį ir
intelektualinį sąžiningumą, šeimos apsaugą, rūpinimąsi vargšais
ir pagarbą žmogaus gyvybei iki natūralios mirties. Tikiuosi, kad
Europos Sąjunga dosniai parems socialinio atsinaujinimo pastangas,
kurių drąsiai ėmėtės.
Apie tautų dialogą, taiką
ir galimybes vieningoje Europoje
Europos projektas pagrįstas ne
didesnės galios troškimu, bet suvokimu, kad dialogas ir tarpusavio
pagarba yra esminiai siekiant sukurti taiką žemyne ir suteikti impulsą
vystytis kiekvienai tautai. Europos Sąjungos tėvai steigėjai pasiūlė
žmonėms naujus būdus, kaip gyventi kartu bendruomenėje, turinčioje
bendrą likimą, gyventi nepamirštant praeities, bet drąsiai žvelgiant
j ją. Būtina užtikrinti, kad Europa daugiau niekada netaptų karo
priežastimi ir terpe ideologijoms, kurios sugriovė daugybės žmonių
gyvenimus ir pažeidė tiek daug sąžinių taip buvo totalitarinių
sistemų, kurių dar nespėjome pamiršti, atveju.
|
|
Sena
vaga
Partijai pašaukus, širdžiai paliepus,
socialdemokratų kandidatu į laisvas Seimo narių vietas iškeltas
Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių skyriaus vedėjas Algirdas
Paleckis. Tai tas pats, anot vieno dienraščio, garsios politikų
giminės atstovas, kurio senelis 1940 metų vasarą važiavo į Maskvą
Stalino saulės parnešti, o vėliau keliolika metų atstovavo Sovietų
Sąjungai įvairiuose propagandiniuose taikos šalininkų ir panašiuose
renginiuose. Už nuopelnus šeimininkams 1947, 1949, 1950, 1969 ir
1974 metais apdovanotas Lenino ordinais, nuo 1952 metų - kandidatas
į SSKP centro komiteto narius, o 1969-aisiais pagaliau gavo socialistinio
darbo didvyrio vardą, eilinį Lenino ordiną bei pjautuvo ir kūjo
aukso medalį. Laisvalaikiu rašė storas knygas ir eilėraščius, šlovinančius
komunistų partiją ir didžiąją rusų tautą. Bet ir su žiburiu tuose
būsimojo Seimo nario senelio eilėraščiuose jokios poezijos nesurasi.
Pakanka paminėti keletą tų kūrinių. Vien pavadinimai ką sako: Po
Stalino konstitucijos saule, Mintys apie vyresnįjį brolį ir pan.
Na, o kandidato į Seimo narius tėtušis irgi uoliai sekė tėvo pėdomis,
darbavosi Sovietų Sąjungos ambasadose Šveicarijoje, Rytų Vokietijoje,
o po nepriklausomybės atkūrimo tapo vienu persitvarkiusios partijos
veikėju, netrukus, tariamai nepasitenkinęs partijos linija, perėjo
pas nepersitvarkiusius socialdemokratus tiktai tam, kad šiuos
parengtų vadinamajam jungimuisi su LDDP. Nuo tada tapo labai įtakingu
socialdemokratų viršūnių šulu, dabar neoficialiai komanduojančiu
Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinei tarnybai.
|
|
Piligrimų turizmo agentūra
JUVETURA kviečia:
|
Vatikanas. Šv. Petro bazilika |
Į pažintinę apžvalginę poilsinę
piligrimų kelionę į Italiją
gegužės 31 - birželio 8 dienomis
Maršrutas: Vilnius Znojimas
Venecija Roma Vatikanas Rivetorto Gateo a Mare (vienos dienospoilsis
prie Adrijos jūros) San Marinas Viena Vranovas (poilsis Čekijos
nacionaliniame parke prie upės) Znojimas Vilnius.
Kelionės kaina 580 Lt.
(XXI amžiaus skaitytojams - 10 proc. nuolaida.)
Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.:
8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.). |
|
|