|
Nuteistųjų
sielovada rūpinsis kapelionai
|
Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius pasirašė
susitarimą dėl Katalikų bažnyčios sielovados kalinimo vietose |
Balandžio 23 dieną Lietuvos Vyskupų
Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų
Bažnyčios sielovados kalinimo ir kitose laisvės atėmimo vietose.
Šis susitarimas buvo pasirašytas įgyvendinant Lietuvos ir Šventojo
Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės
teisinių aspektų, kurioje yra numatyta Katalikų Bažnyčios teisė
vykdyti sielovadą ligoninėse, vaikų globos namuose, įkalinimo
įstaigose bei kitose socialinės globos įstaigose.
Susitarime yra numatyta, kad Katalikų Bažnyčia rūpinsis įkalintų
asmenų sielovada ir padės jiems morališkai pasirengti grįžimui
ir tolygesniam integravimuisi į visuomenę. Pastoraciją įkalinimo
vietose gali vykdyti ne vien kunigai ir vienuoliai, bet ir Bažnyčios
vadovų įgalioti pasauliečiai.
|
|
Pagarba
žmoniškumui
|
Kauno Šv.Antano Paduviečio bažnyčios statytojo
kan. Juozapo Želvio kilnumas įvertintas jau po mirties.
Jo apdovanojimą prezidentas Rolandas Paksas įteikė Kauno
arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui
|
Kiekvienais metais, minint Antrojo
pasaulinio karo holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvoje pagerbiami
žmonės, gelbėję žydus nuo nacių genocido.
Antradienį Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas įteikė Žūvančiųjų
gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus
sau ir savo šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus
nuo nacių genocido. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 45
Lietuvos žmonės. Deja, tik dešimt iš jų galės paimti į rankas apdovanojimą,
kitų kilnumas įvertintas jau po mirties. Kai kurie iš gelbėtojų
mirė dar visai neseniai.
Lietuvos Prezidentas, įteikdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai
padėkos žmoniškumui aktas. Jie - ūkininkai, buhalteriai, staliai,
siuvėjai, gydytojai - davė mums kilnumo pamoką. Daugelio jų darbai
ir gyvenimo žygiai nepateko į knygas, nėra plačiau žinomi. Tačiau
tiems žmonėms esame labai skolingi. Susirinkome pagerbti žmogiškumą.
Labai vėluodami tariame padėkos žodį žmonėms, kurie istorijos kataklizmų
metais rizikavo savo gyvybėmis, kad išsaugotų kitų gyvenimus, -
kalbėjo Lietuvos Prezidentas. |
|
Sena
vaga
Partijai pašaukus, širdžiai paliepus,
socialdemokratų kandidatu į laisvas Seimo narių vietas iškeltas
Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių skyriaus vedėjas Algirdas
Paleckis. Tai tas pats, anot vieno dienraščio, garsios politikų
giminės atstovas, kurio senelis 1940 metų vasarą važiavo į Maskvą
Stalino saulės parnešti, o vėliau keliolika metų atstovavo Sovietų
Sąjungai įvairiuose propagandiniuose taikos šalininkų ir panašiuose
renginiuose. Už nuopelnus šeimininkams 1947, 1949, 1950, 1969 ir
1974 metais apdovanotas Lenino ordinais, nuo 1952 metų - kandidatas
į SSKP centro komiteto narius, o 1969-aisiais pagaliau gavo socialistinio
darbo didvyrio vardą, eilinį Lenino ordiną bei pjautuvo ir kūjo
aukso medalį. Laisvalaikiu rašė storas knygas ir eilėraščius, šlovinančius
komunistų partiją ir didžiąją rusų tautą. Bet ir su žiburiu tuose
būsimojo Seimo nario senelio eilėraščiuose jokios poezijos nesurasi.
Pakanka paminėti keletą tų kūrinių. Vien pavadinimai ką sako: Po
Stalino konstitucijos saule, Mintys apie vyresnįjį brolį ir pan.
Na, o kandidato į Seimo narius tėtušis irgi uoliai sekė tėvo pėdomis,
darbavosi Sovietų Sąjungos ambasadose Šveicarijoje, Rytų Vokietijoje,
o po nepriklausomybės atkūrimo tapo vienu persitvarkiusios partijos
veikėju, netrukus, tariamai nepasitenkinęs partijos linija, perėjo
pas nepersitvarkiusius socialdemokratus tiktai tam, kad šiuos
parengtų vadinamajam jungimuisi su LDDP. Nuo tada tapo labai įtakingu
socialdemokratų viršūnių šulu, dabar neoficialiai komanduojančiu
Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinei tarnybai.
|
|
Autonomininkai
diktuoja sąlygas
Mokslų akademijos salėje Vilnijos
draugija ir kitos organizacijos surengė konferenciją Vilniaus krašto
kultūros ir švietimo problemos. Konferencijoje padarė pranešimus
akademikai Z.Zinkevičius, A.Tyla, mokslų daktarai E.Gečiauskas,
K.Garšva ir kiti visuomeninių organizacijų atstovai. Vilniaus krašto
reikalai, ypač išryškėję po skandalingų balandžio 9-osios Vilniaus
mero rinkimų, dar labiau sukomplikavo padėtį Rytų Lietuvoje, perkant
tautinių mažumų, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjų balsus.
Socialdemokratų siekimas gauti Vilniaus mero postą darosi ne tiek
akiplėšiškas, kiek kenkiantis lietuvybei šiame krašte, darant visas
įmanomas nuolaidas Lenkų rinkimų akcijos vadams. Paskubomis ketinama
keisti Tautinių mažumų ir Švietimo įstatymus, pažeidžiant Konstituciją,
įteisinant dvikalbius gatvių užrašus bei dvikalbius ar net trikalbius
rinkimų biuletenius. Konferencija, be šių dalykų, pasiūlė Prezidentui,
Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui bei jų partijoms neeikvoti
valstybės pinigų Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūrai, vadovaujamai
aršaus Lietuvos nepriklausomybės priešininko, autonomininko Aniceto
Brodavskio ir aptarnaujančiai vien tik lenkus. Iš teisiškai neįvertintų
autonomininkų susikūrusios Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje tikslas
kuo ilgiau išlaikyti pelningą savo valdžią Rytų Lietuvoje. Dėl
to ši organizacija visokiais būdais stengiasi trukdyti tautinių
mažumų integracijai, nuolat skleidžia melą apie skriaudžiamus
lenkus, nors nė vienoje pasaulio šalyje už Lenkijos ribų lenkai
negali net svajoti apie tokias geras sąlygas savo švietimui ir kultūrai
palaikyti kaip Lietuvoje. Lenkų rinkimų akcijos programoje skelbiama,
jog Lietuvoje lenkai prievarta asimiliuojami, skriaudžiami ir pan.
Todėl valdančioji Socialdemokratų partija ir jos satelitai socialliberalai
ir liberalai demokratai, sudarantys koalicijas su Lenkų rinkimų
akcija, faktiškai vykdo priešvalstybinę šios grupuotės programą
ir pažeidžia pagrindinės tautybės bei kitų tautinių mažumų teises.
Socialdemokratus Lenkų rinkimų akcijos veikėjai dabar tiesiog šantažuoja,
versdami priimti antikonstitucinius įstatymus, grasindami vėl išardyti
sulipdytą koaliciją ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone.
|
|
Europietiškiausio
žmogaus titulas atiteko kunigui
|
|
Europos komitetas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Panevėžio balso redakcija buvo paskelbę
europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus rinkimus, skirtus referendumui
dėl narystės Europos Sąjungoje. Nuomones buvo galima pareikšti laiškais,
elektroninėmis žinutėmis bei telefonu.
Panevėžio balso skaitytojai labiausiai simpatizavo Naujamiesčio
klebonui kun. Algirdui Daukniui. Jam ir atiteko europietiškiausio
Panevėžio krašte žmogaus titulas.
Kun. A. Dauknys kartu yra Panevėžio ateitininkų dvasios vadas. Dažnai
besišypsantis, blogą nuotaiką savyje sugebantis paslėpti dvasininkas
sovietiniais metais yra baigęs Kauno kunigų seminariją. Be to, jis
mokėsi Teologinių studijų institute Briuselyje, kur apgynė teologijos
licenciato laipsnį.
Naujamiesčio klebonas veiklus žmogus. Savo parapijoje jis organizuoja
tarptautines jaunimo stovyklas, rengia laidas Vatikano radijui,
bendradarbiauja Lietuvos radijo Mažojoje studijoje, vietos Pulso
radijuje. 44 metų dvasininkas dalyvauja tarptautiniame projekte
Europa žmogišku veidu, į jį įtraukdamas miesto ir rajono jaunimą.
Kun. A. Dauknys Naujamiestyje klebonauja šešti metai.
|
|
Mirė
Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas
|
Evangelikų liuteronų vyskupas
Jonas Viktoras Kalvanas |
Balandžio 25 dieną Tauragėje, eidamas
55-uosius metus, netikėtai mirė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios
Konsistorijos pirmininkas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.
J. V. Kalvanas gimė 1948 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės evangelikų liuteronų
Martyno Mažvydo bažnyčios kunigo Jono Viktoro Kalvano ir Martos
Račkauskaitės-Kalvanienės šeimoje. 1966 metais baigė Tauragės 2-ąją
vidurinę mokyklą, 1974 metais - Kauno medicinos institutą. Dirbo
gydytoju neurologu ir psichiatru Omsko klinikinėje ligoninėje, o
vėliau - Šilalės centrinėje ligoninėje gydytoju psichoneurologu.
1984 metais įstojo į Rygos evangelikų liuteronų dvasinę seminariją.
1984 metais Konsistorijos nutarimu buvo ordinuotas kunigu diakonu
tarnauti Tauragės parapijoje. Ilgą laiką aptarnavo ir Lauksargių,
Sartininkų, Batakių, Skaudvilės parapijas. 1990 metais Tauragėje
ordinuojamas visateisiu kunigu ir vyskupo pagalbininku.
|
|
Europietiškiausias
anykštėnas dekanas
Anykščių krašto laikraščio Anykšta
skaitytojai rinko europietiškiausius savo krašto žmones. Redakcija
gavo beveik 400 laiškų, kuriuose skaitytojai siūlė europietiškiausių
žmonių kandidatūras, vardijo jų teigiamas savybes, išskirtinius
bruožus. Daugiausia balsų (75) gavo Anykščių dekanas Troškūnų
Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Saulius Filipavičius.
Rajono žmonės šiam dvasininkui skyrė daugybę komplimentų, pabrėžė,
kad kun. S. Filipavičius yra diplomatiškas, išsilavinęs, korektiškas,
tolerantiškas, didelės erudicijos, draugiškas, teisingas, gerbiamas
žmogus, puikus oratorius, mokantis daug kalbų, dvasingas, doras,
visuomeniškas...
|
|