XXI amžius

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Vadokliečiai būgnininkai
Albertas Kisielis (kairėje) ir Sigitas Liobikas

Autoriaus nuotrauka

Į bažnyčią kvietė būgno garsai

VADOKLIAI. Velykų sekmadienį prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios tratėjo būgnas. Mušti jį pradėjo septintą valandą ryto. Būgno lazdelėmis manipuliavo miestelio gyventojai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas. Mušė vienas kitą pakeisdami kas tris penkias minutes. Šią procedūra vyrai baigė, kai žmonės suėjo į bažnyčią. Prie maldos namų būgnas aidėjo apie dvi valandas.
A.Kisielis pasakojo, jog mušti būgną prie bažnyčios tapo įpročiu nuo caro laikų. Jo aidas girdisi net už kelių kilometrų nuo miestelio esančiuose Klebonų ir Stebėkių kaimuose, jeigu į jų pusę pučia vėjas. Būgnas mušamas tiktai pirmąją šv. Velykų dieną.
Pirmasis būgną mušti pradėjo Jarmulka. Jis buvo stambaus sudėjimo ir stiprus vyras. Vieni juokai jam būdavo sutvarkyti kelis peštukus. Teigiama, kad Jarmulkai teko dirbti cirke. Gyveno jis Stebėkių kaimo.
Po Jarmulkos ilgokai būgnas buvo bedarbis. Mušti jį paskui susigundė Stasys Samėnas iš Dementonių kaimo. Jam ne kartą būgną teko aptraukti nauja oda. Artėjant Velykoms, apie penkiolika metų Vadokliuose klebonavęs kun. Alfonsas Jančys būgnininką perspėdavo: „Samėnai, laikas imtis darbo. Norėčiau, kad būgnas skambėtų kaip reikiant“.
Maždaug prieš 17 metų prie S. Samėno mušti būgną pradėjo miestelėnai A.Kisielis ir S.Liobikas. To daryti jiems niekas nedraudė ir sovietiniais metais. Specialiai prieš Velykas vyrai nerepetuoja. Pakankamai tvirti jų įgūdžiai. Mušant būgną, vienas kitą keičia kas kelias minutes, nes nuo tokių judesių pavargsta rankos.
Būgną saugoja savo namuose A. Kisielis. Jį laiko ne klėtyje, bet kambaryje. Būgnas sveria apie 30 kilogramų. Tai maždaug XIX amžiuje pagamintas muzikos instrumentas. Jo korpusas yra metalinis ir jis panašus į puodą. Būgno viduje yra garsą stiprinanti detalė. Albertui oda jį teko aptraukti ne kartą. Bandė užtraukti net šuns kailį, bet šis buvo per mažas. Mėgino panaudoti veršiuko odą, tačiau ji neturėjo gero skambesio. Ožio odą padovanojo viena moteris iš Karvedžių kaimo. Šiuo metu ja ir yra aptrauktas būgnas.
Būgnininkai - žinomi Vadokliuose vyrai. A. Kisielis apie 35 metus melioravo laukus, ir šiandien jis yra gerbiamas kaip sportą bei sveiką gyvenimo būdą mėgstantis žmogus. S. Liobikas - irgi itin darbštus miestelio gyventojas. Palaidojęs žmoną, jis vienas sugebėjo auginti du sūnus.

Bronius VERTELKA

Velykos Velykiuose

VELYKIAI. Apie 15 kilometrų nuo Panevėžio yra Velykių kaimas su jame išlikusiomis keliomis sodybomis, šalia teka upė Alanta, o ant jos kranto stovi iš akmenų statyta Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia su aukštyn į dangų šaunančiu baltu bokštu. Ant maldos namų sienos išlikęs užrašas liudija, jog pamatai pakloti 1838 metais. Švęsti Velykų atėjusius tikinčiuosius bažnyčia sutiko gerokai atjaunėjusi. Išdažyti jos vidus bei išorė, sutvirtintas bokštas. Remontui lėšų skyrė vyskupijos kurija, rajono savivaldybė, kiek kas galėjo, aukojo parapijiečiai.
Pažymėti didžiosios pavasario šventės rinkosi aplinkinių kaimų žmonės. Dviračiu atmynė Antanas Aleliūnas, gyvenantis Maženių kaime. Jo sodyba stovi ant Alantos kranto. Vyriškis turi raguočių, krautuvėje perka duoną, bulvių ir daržovių pats užsiaugina.
Teofilę Kairienę iš Uliesių kaimo pavežėjo jos sūnus. 86 metų sodietė skaito be akinių. Šviesaus proto senolė gyvena viena, nelaiko gyvulių, tačiau vienatve nesiskundžia. Dažna viešnia gimtinėje ir dukra Veronika Mataitienė, gyvenanti Panevėžyje.
Ne visi atvykusieji galėjo patekti į bažnyčią – tiek daug buvo žmonių. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Velykių parapiją aptarnaujantis Miežiškių klebonas kun. Kostas Balsys. Jam talkino diakonas Andrius Šukys ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikas Justas Jasėnas.
Pirmą kartą Velykiuose vargonais grojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vargonininkė Gražina Ribokaitė. Viešnia teigė, jog vargonai yra nuostabūs, gerai skamba, o choras gražiai ir tvarkingai gieda. “ Velykiuose išsaugota nuoširdumo dvasia, čia puiki bendruomenė”, – sakė G. Ribokaitė.

Bronius VERTELKA