Sena vaga

Partijai pašaukus, širdžiai paliepus, socialdemokratų kandidatu į laisvas Seimo narių vietas iškeltas Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių skyriaus vedėjas Algirdas Paleckis. Tai tas pats, anot vieno dienraščio, „garsios politikų giminės“ atstovas, kurio senelis 1940 metų vasarą važiavo į Maskvą „Stalino saulės parnešti“, o vėliau keliolika metų atstovavo Sovietų Sąjungai įvairiuose propagandiniuose „taikos šalininkų“ ir panašiuose renginiuose. Už nuopelnus šeimininkams 1947, 1949, 1950, 1969 ir 1974 metais apdovanotas Lenino ordinais, nuo 1952 metų - kandidatas į SSKP centro komiteto narius, o 1969-aisiais pagaliau gavo socialistinio darbo didvyrio vardą, eilinį Lenino ordiną bei pjautuvo ir kūjo aukso medalį. Laisvalaikiu rašė storas knygas ir eilėraščius, šlovinančius komunistų partiją ir didžiąją rusų tautą. Bet ir su žiburiu tuose būsimojo Seimo nario senelio eilėraščiuose jokios poezijos nesurasi. Pakanka paminėti keletą tų kūrinių. Vien pavadinimai ką sako: „Po Stalino konstitucijos saule“, „Mintys apie vyresnįjį brolį“ ir pan. Na, o kandidato į Seimo narius tėtušis irgi uoliai sekė tėvo pėdomis, darbavosi Sovietų Sąjungos ambasadose Šveicarijoje, Rytų Vokietijoje, o po nepriklausomybės atkūrimo tapo vienu „persitvarkiusios“ partijos veikėju, netrukus, tariamai nepasitenkinęs partijos linija, perėjo pas „nepersitvarkiusius“ socialdemokratus tiktai tam, kad šiuos parengtų vadinamajam jungimuisi su LDDP. Nuo tada tapo labai įtakingu socialdemokratų viršūnių šulu, dabar neoficialiai komanduojančiu Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinei tarnybai.
Taigi geresnio kandidato į Seimo narius, turinčio tokį „turtingą“ geneologinį medį, ir būti negali. Neokomunistų kandidatas interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ džiaugėsi, kad kandidatu į Seimo narius Vilniaus Antakalnio rinkimų apygardoje jį pasiūlė partijos vadovybė. „Ji suteikė man pasitikėjimo kreditą, kurį grąžinti privalėsiu“, - pareiškė A.Paleckis. Dar pridūrė, jog prasminga tęsti šeimos tradicijas, todėl ir esąs Socialdemokratų, o ne kokios nors kitos partijos narys.
Taigi komunistines tradicijas valdančioji partija labai gerbia ir jų laikosi, vadovaudamasi savo vado epochos kūrinyje „Lietuviškos skyrybos“ išreikštomis mintimis, kuriose, anot žinomo publicisto Valdo Vasiliausko, su atodūsiu prisimenami seni kovų draugai ir jų žygdarbiai: „Dabartinės nepriklausomos Lietuvos ekonominiai pamatai buvo padėti dar tuomet, pokario metais. Susitardavome su Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoju A.Drobniu, tuometiniais premjerais, ypač su M.Šumausku. Pavyko pastatyti ant kojų ne tik Lietuvos statybinių medžiagų pramonę“. Įdomu, kad žodžių premjeras, vadas nerašo kabutėse. Greta komunistinių okupacijos metų nomenklatūrininkų, plušančių priiminėjant nepriklausomos Lietuvos valstybės įstatymus (M.Pronckus, V.Einoris, B.Bradauskas, Č.Juršėnas ir kt.), šis jaunas, bet pakankamai išbandytas, matęs pasaulio, „garsios politikų dinastijos“ atstovas bus kaip tik. Tuo labiau kad partijos vadas jau iš anksto pareiškė, jog Socialdemokratų partija geba atstovauti daugumos Lietuvos žmonių interesams, stengiasi padėti labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.
Kaip jie padeda, mato visi, aišku, kas sugeba matyti. Ta proga vertėtų priminti garsaus amerikiečių psichiatrijos profesoriaus S.Kameno žodžius, jog komunizmas suformavo ypatingos struktūros asmenybes, neturinčias jokio moralinio konflikto. Tokie žmonės gali nusikalsti, daryti, ką užsimano, ir jaustis lyg niekur nieko. Profesoriaus žodžiais tariant, komunizmas sudarė pačias palankiausias sąlygas išlikti patologiškiems tipams, jiems užimti vadovaujančias pozicijas ir laikyti visuomenę savo kontrolėje. Anot S.Kameno, kitas masiškai pastebimas reiškinys - tai piliečių emocinis regresas. Žmonės specialiai veliami į konfliktines situacijas, jiems dirbtinai skiepijami baimės, pasyvumo, netikrumo jausmai. Amerikiečių psichologas dar nepaminėjo vieno dalyko - nebūtų savo nuopelnų aukštinimo. Šitas savęs liaupsinimas, prasidėjęs dar nuo Lenino laikų, sėkmingai tęsiasi iki šiol. Pakanka tik paskaityti Premjero pateiktą Vyriausybės veiklos ataskaitą ar socialinės apsaugos ir darbo ministrės nuolat skelbiamas pagyras pačiai sau. O pagal ką tik paskelbtą ekonominį augimą (per 9 proc.) Lietuva toli pralenkia savo laiku tokias „ekonominio stebuklo“ šalis, kaip Singapūras, Malaizija, Pietų Korėja. Tik, gaila, eiliniai šalies piliečiai to nė kiek nepajunta.
Artėjant lemiamam referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, likus vos kelioms dienoms iki jo, sukruto ir valdančiosios neokomunistų partijos uodegoje besivelkanti Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos vadė K.Prunskienė, suorganizavusi renginį su nemokamu alumi, pavadintą „Lietuvos kaimas ir miestas į ES - kartu“. Matyt, „gintarinė ledi“ nusprendė neatsilikti nuo daugumos. Tai irgi eilinė „pokazucha“. Juk ekspremjerei Europos Sąjunga iš tiesų jau ir nebereikalinga, nes savo šeimos narius (po daugkartinių kelionių po Europos sostines, kai jos lagaminus su ten prisipirktomis gėrybėmis nuolankiai nešiojo prakaituojantis tuometis užsienio reikalų ministras A.Saudargas) sugebėjo įtaisyti į Europos universitetus. Be to, jos pavaduotojas „valstietis“ R.Karbauskis jau padarė savo juodą darbą, iš visų tribūnų koneveikdamas Europos Sąjungą. Įdomu, kad šiame renginyje, be Prezidento, teikėsi apsilankyti ir K.Bobelis su ištikimiausiu bendražygiu V.Petkumi. Vienas šio renginio dalyvis, išgėręs kelis bokalus nemokamo alaus, išvydęs šias personas, pašmaikštavo, jog renginyje dalyvavo faktiškai beveik visi K.Bobelio „frakcijos“ krikščionys demokratai. Tiek jų ir beliko.
Taigi iš įvairių Lietuvos rajonų suvežti į Vilnių ūkininkai lyg ir pritarė Lietuvos narystei ES, tačiau jų vadais apsiskelbusieji veikėjai pareiškė nesėdėsią sudėję rankas, o po referendumo, jeigu Vyriausybė neskirs žemės ūkiui papildomai 120 mln. litų, vėl imsis šakių ir blokuos muitines bei kelių magistrales. Pats Prezidentas pasikvietė Premjerą ir liepė skirti tuos pinigus. Tiktai Vyriausybės galva aiškiai leido suprasti, jog nežinąs, iš kur paimti tuos milijonus. Galima patarti. Pavyzdžiui, iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Juk, tapus ministru partijos veikėjui J.Olekui, iš visų pusių besiliejanti kritika sveikatos apsaugos sistemos adresu nutilo bemat, tarsi burtininko lazdele mostelėjus. Na, gal dar iš Vidaus reikalų ministerijos. Mat Premjeras naujuoju vidaus reikalų ministru vietoje apsiskandalijusio bendražygio J.Bernatonio nusprendė padaryti kitą valdančiajai partijai nusipelniusį veikėją Virgilijų Bulovą, dabartinį VRM sekretorių. Kadras išbandytas ir patikimas. Pasak Premjero, V.Bulovas yra patyręs politikas. Akivaizdu, jog naujasis ministras, kaip „labai patyręs“, tęs savo pirmtako darbus, pašalinant policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių. Juo labiau kad tam „žalią šviesą“ atidaro pats Prezidentas. Kone visi politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad V.Grigaravičius po ministrų kaitos negalės laisviau atsikvėpti, ir jo dienos jau suskaičiuotos. Tai pabrėžė premjeras A.Brazauskas, susitikęs su prezidentu R.Paksu. Jo žodžiais tariant, dėl netvarkos vidaus reikalų sistemoje atsakingas V.Grigaravičius. Toks pareiškimas tolygus nuosprendžiui. O tai, ką nusprendžia Premjeras, vykdoma besąlygiškai ir greitai, pagal įprastus „stachanovietiškus“ metodus. Prezidentui telieka tik pritarti. Na, o naujojo vidaus reikalų ministro pasirinkimas rodo, kad Premjeras dar kartą akivaizdžiai nušluostė nosį jaunesniajam valdančiosios koalicijos partneriui Seimo Pirmininkui ir jo socialliberalams, parodydamas, kad jų nuomonė Premjerui - nė motais. Tiesa, A.Brazauskas sakė, jog V.Bulovo kandidatūrą jis „derino“ su šiuo metu užsienyje esančiu Seimo pirmininku A.Paulausku. Tai, žinoma, tik eilinis blefas. Premjeras jau seniai su niekuo nieko nederina. Jis tik informuoja Prezidentą.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"