Atnaujintas 2003 m. gegužės 2 d.
Nr.34
(1138)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Autonomininkai diktuoja sąlygas

Mokslų akademijos salėje „Vilnijos“ draugija ir kitos organizacijos surengė konferenciją „Vilniaus krašto kultūros ir švietimo problemos“. Konferencijoje padarė pranešimus akademikai Z.Zinkevičius, A.Tyla, mokslų daktarai E.Gečiauskas, K.Garšva ir kiti visuomeninių organizacijų atstovai. Vilniaus krašto reikalai, ypač išryškėję po skandalingų balandžio 9-osios Vilniaus mero rinkimų, dar labiau sukomplikavo padėtį Rytų Lietuvoje, perkant tautinių mažumų, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjų balsus. Socialdemokratų siekimas gauti Vilniaus mero postą darosi ne tiek akiplėšiškas, kiek kenkiantis lietuvybei šiame krašte, darant visas įmanomas nuolaidas Lenkų rinkimų akcijos vadams. Paskubomis ketinama keisti Tautinių mažumų ir Švietimo įstatymus, pažeidžiant Konstituciją, įteisinant dvikalbius gatvių užrašus bei dvikalbius ar net trikalbius rinkimų biuletenius. Konferencija, be šių dalykų, pasiūlė Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui bei jų partijoms neeikvoti valstybės pinigų Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūrai, vadovaujamai aršaus Lietuvos nepriklausomybės priešininko, autonomininko Aniceto Brodavskio ir aptarnaujančiai vien tik lenkus. Iš teisiškai neįvertintų autonomininkų susikūrusios Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje tikslas – kuo ilgiau išlaikyti pelningą savo valdžią Rytų Lietuvoje. Dėl to ši organizacija visokiais būdais stengiasi trukdyti tautinių mažumų integracijai, nuolat skleidžia melą apie „skriaudžiamus“ lenkus, nors nė vienoje pasaulio šalyje už Lenkijos ribų lenkai negali net svajoti apie tokias geras sąlygas savo švietimui ir kultūrai palaikyti kaip Lietuvoje. Lenkų rinkimų akcijos programoje skelbiama, jog Lietuvoje lenkai prievarta asimiliuojami, skriaudžiami ir pan. Todėl valdančioji Socialdemokratų partija ir jos satelitai – socialliberalai ir liberalai demokratai, sudarantys koalicijas su Lenkų rinkimų akcija, faktiškai vykdo priešvalstybinę šios grupuotės programą ir pažeidžia pagrindinės tautybės bei kitų tautinių mažumų teises. Socialdemokratus Lenkų rinkimų akcijos veikėjai dabar tiesiog šantažuoja, versdami priimti antikonstitucinius įstatymus, grasindami vėl išardyti sulipdytą koaliciją ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone.
Prisiminkime neseną istoriją. Dar Atgimimo metais pagal iš Maskvos ir LKP(SSKP) gautas instrukcijas 1989 metų pavasarį Vilniaus rajone, Mickūnuose, autonomijos reikalus aptarė Vilniaus krašto deputatai. O tų pačių metų rugsėjį Šalčininkų deputatai savo rajoną paskelbė „autonominiu“, kaip ir Vilniaus rajono deputatai. Reikia pasakyti, jog vos susikūrusi Lietuvos lenkų sąjunga net negalvojo apie kultūrinę autonomiją, o tik apie teritorinę. O jau minėtas A.Brodavskis, SSRS liaudies deputatas, kartu su kitais autonomininkais Janu Tichonovičiumi, Akapovičiumi, Peško, Jankelievičiumi ir kitais, su tuomečiu SSRS ministru pirmininku N.Ryžkovu Maskvoje sprendė Vilniaus krašto klausimus. Vilniaus kraštą jie siekė paversti kaip leidžiantį savo įstatymus, turintį vykdomąją valdžią, netgi savarankiškas karines ir teisėtvarkos struktūras. Dabar neokomunistinės valdžios remiamas A.Brodavskis, tuomet buvęs Vilniaus rajono tarybos pirmininku ir labai aukštai vertintas Maskvoje, aktyviai rėmė 1991 metų rugpjūčio pučą Maskvoje ir prieš pučą buvo pakviestas „pailsėti“, kaupti jėgas SSRS Aukščiausiosios Tarybos sanatorijoje Kryme. Į valdžią sugrįžus komunistams, daugelis lenkų autonomininkų, vadinamosios koordinacinės tarybos narių, vėl užėmė atsakingus postus Rytų Lietuvoje.
Neokomunistinė Lietuvos valdžia, eidama už buvusio autonomininkų pavadžio, nė karto po nepriklausomybės atkūrimo net neužsiminė, kad Rytų Lietuvos „autonomijos“ iš tikrųjų reikėjo ne užguitiems ir savo tautybės net nežinantiems šio krašto žmonėms, o didelę galią turėjusiems vietiniams komunistams bei jų šeimininkams Maskvoje. Beje, kol kas, atrodo, valdančioji dauguma dar nespėjo „pataisyti“ Lietuvos pilietybės įstatymo. O ten aiškiai parašyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Nė vienam iš tų autonomininkų nebuvo atimta Lietuvos pilietybė.

P.K.

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija