Žiūrovų simpatijos – provincijos muziejaus teatrui

Kraštotyros muziejaus direktorė Vita Povilionienė ir jo teatro režisierius Gintaras Kutkauskas

Spektaklyje „Kilkime ir aukime“ vaidina kun. Gintaras Antanas Jonikas Autoriaus ir muziejaus archyvo nuotraukos

Maždaug prieš porą metų Lietuvoje vyko mėgėjiškų teatrų festivalis-konkursas „Atspindžiai“, kurio metu buvo renkamas geriausias šio žanro saviveiklinis kolektyvas. Tokiu buvo pripažintas Pasvalio kraštotyros muziejaus teatras. Namo jis parsivežė „Aukso paukštę“.
Pernai pasvaliečių teatras buvo pakviestas į Kupiškio dekanato ir šio rajono kultūros centro organizuotą sakralinio meno festivalį. Jis vyko Palėvenės vienuolyne. Pasvaliečiai į jį nuvežė spektaklį „Kilkime ir aukime“. Šis vaidinimas buvo pakankamai aukštai įvertintas.
Pirmą kartą spektaklis „Kilkime ir aukime“ Pasvalyje buvo suvaidintas Atgimimo metais. Jame vaidmenį turėjo čia vikaru dirbęs kun. Gintaras Antanas Jonikas. Medžiagą spektakliui buvo surinkusi tuo metu Pasvalio bibliotekos vedėja dirbusi Vida Žilinskienė. Spektaklyje pasakojama apie žinomas Pasvalio krašto asmenybes: kunigus švietėjus Šeižį-Dagilėlį, Julijoną Lindę-Dobilą ir Antaną Vienažindį.
Beveik po dvylikos metų buvo paskambinta telefonu jau Šeduvos klebonui kun. G.A.Jonikui ir jo pusiau juokais pasiteirauta, ar nesutiktų jis vėl vaidinti šiame spektaklyje. Kunigas į tai pažvelgė visiškai rimtai. Netrukus jis atvažiavo į spektaklio repeticiją. Spektaklyje kun. G.A.Jonikas vaidino Julijoną Lindę-Dobilą. Vilkėjo jis tais pačiais kunigo rūbais. Kunigas sugebėjo įsikūnyti į savo vaidmenį.
Spektaklis – muzikinis, jame daug giesmių ir dainų. Dauguma repeticijų vyko muzikos mokykloje. Nuostabios buvo finalinės spektaklio giesmės. Solo jas atliko kun. G.A.Jonikas, jis – puikus tenoras.
Kartą atsitiko taip, jog, repetuojant giesmes ir dainas, keli aktoriai neatvyko. Režisierius Gintaras Kutkauskas dalyvauti spektaklyje pakvietė kelis dainininkus, kurie netgi nebuvo užlipę ant scenos. Iš pradžių jie manė, kad režisierius juokauja. Tačiau naujieji aktoriai po poros repeticijų suprato, ko iš jų norima, kaip jiems elgtis scenoje, kaip vaidinti. Nė vienas jų jau nebepaliko muziejaus teatro.
Pernai vasarą spektaklis „Kilkime ir aukime“ buvo parodytas po atviru dangumi Šeduvoje. Tai buvo ypatingas pasirodymas. Visi jaudinosi: laukė atsisveikinimas su mylimu klebonu ir aktoriumi kun. G.A.Joniku. Spektaklyje vaidino ir jis pats. Pastatymas „Kilkime ir aukime“ vėliau buvo parodytas Radviliškyje. Tai buvo tarsi naujojo klebono pristatymas parapijiečiams. Kun. G.A.Jonikas dabar dirba Radviliškyje, tačiau pakviestas jis turbūt neatsisakytų važinėti į šio spektaklio repeticijas Pasvalyje. O spektaklis jau buvo suvaidintas Krinčino bažnyčioje, Kelmėje, Raseiniuose, Palėvenėje, keletą kartų – Pasvalyje. Visur aktoriai buvo šiltai sutikti.
Muziejaus teatras yra parodęs keletą premjerų. Kiekviena jų – ryškus įvykis nedidelio provincijos miesto gyvenime. Teatre vaidina apie penkiolika žmonių. Šie saviveiklininkai – įvairių profesijų pasvaliečiai. Tarp jų yra mokytojų, medicinos darbuotojų, muitininkų. Pažymėtina tai, jog medžiagą dviem spektakliams yra surinkęs ir ją sutvarkęs puikus muziejininkas bei gabus žurnalistas Albinas Kazlauskas. Pasvalietis yra parašęs pastatymų „Švyturiai, spindėję sutemoj…“ bei „Pakylėjimas“ tekstus. Abu jie skirti Pasvalio žemės žmonėms galiūnams. Dabar A.Kazlauskas renka medžiagą spektakliui, kuriame bus pasakojama apie žymųjį keliautoją ir antropologą Antaną Pošką.
Kai kam gali atrodyti, jog muziejus ir teatras – du tarp savęs nesuderinami dalykai. Įdomi paties teatro atsiradimo istorija. Kartą į Kraštotyros muziejų užsuko Klaipėdoje teatro režisūrą baigęs G.Kutkauskas. Čia jis tikėjosi rasti P.Vileišio apysakaitę „Jons ir Aniutia“. Kūrinį jis norėjo statyti kartu su Pasvalio moksleiviais. Muziejininkas Antanas Stapulionis įteikė knygutę Gintarui prigrasinęs, kad ją saugotų kaip savo akį. Ir juokaudamas pridūrė: „Duodu su sąlyga, kad spektaklio premjera vyks muziejuje“.
Kraštotyros muziejaus direktorė Vita Povilionienė ėmė svarstyti: Rumšiškėse veikia klojimo teatras, kodėl kažko panašaus negalėtų būti Pasvalyje? Muziejuje yra scena, įrengtas neblogas apšvietimas. Kurti teatrą direktorė leido režisieriui G.Kutkauskui. Jis – savas žmogus mieste, nuo trejų metų čia gyvena.
Muziejaus salėje telpa apie 150 žiūrovų. Kada rodomi teatro spektakliai, ji būna pilnutėlė žmonių. Tarp žiūrovų jau buvo galima pastebėti ir rajono merą Juozapą Petronį, ir Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką. Ganytojo gimtinė – netoli Krinčino. Koncertuoti čia atvyksta žymiausi profesionalūs meno atlikėjai. Kraštotyros muziejaus salė tapo puikia koncertų, kitokių renginių vieta.

Bronius VERTELKA
Pasvalys

© 2003 "XXI amžius"