Gyvenimo
dvasios karalystė
Su Roberto Keturakio romanu Kulka Dievo širdy
Kol pokario kovos neišsklaidė
betarpiškas liudytojų realumas, kol intelektualai neapraizgė romantikos
šydu, ji atmintyje skaudus, bet ir slogus laikotarpis. Į tą žiaurių
pasaulį dabar galima atsigręžti kartu su rašytojo Roberto Keturakio
mintimis. Sunku patikėti, kad tame pasaulyje yra tokia plati jausmų
ir minčių gama. Jo romanas Kulka Dievo širdy mąstančiam žmogui
tarsi bestseleris.
Vienaip knygos herojų, jo mintis suvoks turintys asmeninių prisiminimų
ir išgyvenimų, kitaip jaunuoliai, kuriems romanas panašus į jaunojo
kovotojo - laisvės gynėjo dvasios filosofinį traktatą. Bet tai
ir romanas, nes gyvenimo kovoje išlieka žmogiškoji jausmų gama,
prasiskverbia jautrūs meilės jausmai. Vyresniesiems čia aibė reminiscencijų.
Tai įaudrina prisiminimus, praplečia įvykių erdvę. Autoriaus mintys
lyg pakilimo platforma, kad, atitrūkęs nuo teksto, imtum mąstyti
savomis. Jis meistrišku vaizdų perteikimu ir apmąstymų gelme tam
ir provokuoja skaitytoją. Įvykių grandinė susiliečia su savo paties
patirtimi taip glaudžiai, kad nubudęs naktį vertiesi ant kito
šono ir nebežinai, kieno ji iš tiesų. Romane užkoduota tai, kas
praėjusio amžiaus viduryje buvo patirta, suvokta ir tebėra gyva.
Pokario gyvenimo reminiscencijos
Rūsti pokario realybė atsiveria
keletu kovinių epizodų. Kokie jie vaizdingi! O kartu atkaklumo
ir narsos pasaulis, sudievintas drama, aukotis tėvynei. Ne mažiau
atkakli fatališka gynyba priešo žabangose - auka tėvynei, kurią
vadiname motina ir mylimąja.