Atnaujintas 2003 m. gegužės 28 d.
Nr.41
(1145)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis
Atmintis
Literatūra
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Istorijos vingiai
Rinka


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rusijos kareivių motinų sąjungos rūpesčiai

Šiemet sukanka dešimt metų, kai iš Lietuvos išvesta sovietinė kariuomenė. Per tą laiką Lietuvos kariuomenė plėtojasi ne tik kaip karinė, bet ir kaip visuomeninė struktūra. Joje labai aiškiai siekiama laužyti nuo sovietinių laikų užsilikusius stereotipus apie karių tarpusavio santykius, tarnybos sąlygas ir visos struktūros užduotis. Sovietiniais laikais kariuomenė buvo skirta spręsti vien tik kariniams ir politiniams uždaviniams, o ją nuo visuomenės skyrė muštro siena. Lietuvos kariuomenėje vis labiau akcentuojama humanitarinė ir profesionali funkcijos. Pastaroji įgyvendinama gerinant karių pasirengimą ir įsigyjant reikiamą ginkluotę bei techniką, o humanitarinę – įtraukiant karius į visuomenei naudingų funkcijų vykdymą bei dalyvaujant tarptautinėse operacijose.
Tačiau Lietuvos karys – tai ne valstybės reikmėms rekvizuotas juodus darbus dirbantis asmuo, o profesionalas, padedantis susidarius ekstremaliai situacijai. Sunku nepastebėti, kad Lietuvos kariuomenė siekia būti sudėtinė visuomenės dalis ir aktyviai dalyvauti įgyvendinant strateginius valstybės raidos tikslus.
Problemos Rusijos armijoje, likusios nuo sovietinių laikų bei atsiradusios kaip to laikotarpio politinės raidos išdava, kelia susirūpinimą visuomenei, jas narplioja įvairios visuomeninės organizacijos, tarp jų ir nuo 1989 metų įsikūrusi Rusijos kareivių motinų sąjunga. Susipažinę su šios organizacijos veikla ir rūpesčiais, geriau suprasime, ką reiškia šeimai turėti šaukiamojo amžiaus sūnų Rusijoje ir Lietuvoje.

Į kovą su vėjo malūnais

Rusijos statistikai teigia, kad Rusijoje bendra kyšių suma - tiesiog fantastiška, daugiau kaip 30 milijardų dolerių kasmet! Tai daug kartų viršija švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai skirtas biudžeto lėšas. „Buitiniai“ kyšiai vertinami trimis milijardais dolerių per metus, ir kiekvienas rusas (įskaitant senelius ir vaikus) kas mėnesį jiems skiria 250 rublių. Prie buitinių kyšių priskiriami kyšiai gydytojams, jaunesniajam medicinos personalui, kelių milicijai. Jiems reikia duoti ne tiek jau ir daug. Pavyzdžiui, kelių milicininkui vienkartinei duoklei pakanka ir 200 rublių. Tačiau jeigu tuos 200 rub. reikia mokėti kelis kartus per dieną, tai jau susidaro gana apvali suma. Rusijos tolimųjų reisų vairuotojai vienu balsu tvirtina, jog kelių milicijos, vadinamos GAI (Valstybinė automobilių inspekcija), pareigūnų įžūlumas peržengė visas įmanomas ribas. Rusijos spaudoje jau buvo rašyta, kad kažkoks kelių milicijos kapitonas vos už 400 rublių pats palydėjo apsiginklavusių čečėnų kovotojų koloną į Budionovską, o Maskvos milicija išdavė naujintelaičius pasus čečėnams, užgrobusiems Dubrovkos kultūros centrą. Ir kiekviename Rusijos regione kelių milicijos kyšių dydis skirtingas. Labiausiai ji siautėja aplink Maskvą ir Sankt Peterburgą, ir jos niekaip kitaip nevadina kaip kelių plėšikais.