Atnaujintas 2003 m. gegužės 28 d.
Nr.41
(1145)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis
Atmintis
Literatūra
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Istorijos vingiai
Rinka


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar galima išeiti iš bevaldystės krizės Vilniuje?

Užsitęsusi neapibrėžta situacija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje neramina ne tik paprastus sostinės gyventojus, bet ir politines partijas. Gegužės 16 dieną Seimo spaudos konferencijų salėje šios problemos sprendimo variantus bandė siūlyti Vilniaus konservatoriai.
Vilniaus miesto tarybos Konservatorių frakcijos seniūnas dr. Kęstutis Masiulis detaliai aptarė padėtį. Jis sakė: „Vilniaus miesto savivaldybės taryboje susiklostė bevaldystė – savotiško „teisinio pato“ situacija. Už tai, kad miestas neturi veikiančios valdžios, politinė atsakomybė tenka socialliberalams, socialdemokratams ir kitoms valdančią koaliciją sudariusioms partijoms, nesugebėjusioms savo Seimo narių, išrinktų į savivaldybių tarybą, įtikinti atsisakyti vieno ar kito mandato.
Šią situaciją apsunkina dar ir susiklosčiusi politinės bevaldystės atmosfera - „politinis patas“, kai nė viena iš dviejų koalicijų neturi realios politinės daugumos ir nesiima veiksmų politinę valdžią išvesti iš akligatvio. Ir vėlgi didesnė atsakomybės dalis tenka G.Paviržio vadovaujamai koalicijai, kuri nieko neveikdama laukia teismo sprendimo.
Teisinį patą anksčiau ar vėliau gali išspręsti teismo procesas. Tačiau laukimas teismo atsakymo, kuomet visi tarybos nariai turi savo įgaliojimus, yra nepateisinamas.
Mus stebina partijų abejingumas Vilniaus reikalams ir tęsiamas laiko vilkinimas, dėl ko vilniečiai iš miesto valdžios negali sulaukti įstrigusių sprendimų. Mums yra akivaizdu, kad teisinio pato situacijos išsprendimas neves miesto iš politinio pato akligatvio, todėl manome, jog politinis delsimas yra nepateisinamas. Siūlome nelaukti teismo proceso pabaigos ir aktyviai ieškoti politinių sprendimų“.
K.Masiulio nuomone, galimi trys sprendimo variantai. Jis kalbėjo: „Jau dabar aišku ir tai, kad politinis stabilumas Vilniaus mieste gali būti pasiektas tik aukščiausiame lygmenyje pasiekus susitarimą tarp svarbiausių dešinės ir kairės partijų. Tėvynės sąjunga mano, kad yra įmanomi trys tokių susitarimų variantai: susitarimas dėl mažumos (nestabilios daugumos) valdymo; arba susitarimas sudaryti plataus spektro valdančiąją koaliciją ir susitarimas dėl vadovų rotacijos.
Pirmuoju atveju būtinas susitarimas dėl to, kaip turi būti suformuota miesto valdžia, kad ji būtų veiksminga ir jos veiksmų neparalyžiuotų didžiulį svorį turinti opozicija. Šiuo atveju sprendimų primetimų mažumai politika, kurios buvo bandoma laikytis, negali būti sėkminga. Atvirkščiai, jeigu būtų pasirinktas toks kelias, tai valdančioji mažuma turėtų atrasti plataus susikalbėjimo su opozicija būdus.
Jeigu svarbiausieji politiniai veiksniai rinktųsi platesnės koalicijos sudarymo kelią, tai, negaištant laiko, reikia, sėdus už derybų stalo, suderinti platesnės koalicijos konsteliaciją, patvirtinti ją parašais ir imtis veiklos vilniečių labui. Prieš tai vis vien teks išrinkti merą arba sutarti dėl šio posto rotacijos sąlygų“.
Prelegentas kvietė liberalus ir socialdemokratus „palikti ambicijas, aukščiausiuoju lygiu sėstis už derybų stalo ir ieškoti ne partijoms, bet vilniečiams patraukliausių išeičių“. Tokiu būdu būtų parodytas miestui ir visai Lietuvai geros politinės valios pavyzdys.
Seimo Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pritarė siūlomiems variantams. Jis priminė Čekijos, Austrijos ir Europos Parlamento patirtis, sprendžiant panašias situacijas.
Prieš referendumą Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) aktyviai pasisakė už Lietuvos buvimą Europos Sąjungos nare. Buvo paskelbtas konkursas aktyviausioms bendruomenėms išaiškinti, sudaryta solidi vertinimo komisija. Iš dvidešimties pareiškusių norą dalyvauti bendruomenių konkurse atrinktos penkios. Tai Alytaus rajono Ūdrijos pagrindinės mokyklos, Andrioniškio (Anykščių r.), Vartų (Lazdijų r.), Kazliškio (Rokiškio r.) ir Senosios Varėnos bendruomenės. Jos apdovanotos naujais kompiuteriais. Konkurso rezultatus toje pat konferencijoje paskelbė A.Kubilius. Jis pasidžiaugė, kad šių penkių bendruomenių aktyvus darbas prieš referendumą nenuėjo veltui, nes jų rezultatai buvo geriausi tarp kaimo bendruomenių.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija