Atnaujintas 2003 m. birželio 25 d.
Nr.49
(1153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Botanikos sodui – 80

Šventės šeimininkai ir svečiai
Apie Botanikos sodą pasakoja direktorius dr. Remigijus Daubaras

Botanikos sodas skendi žalumoje

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Sukako 80 metų, kai Kauno pakraštyje, Aukštojoje Fredoje, buvo įkurtas Kauno botanikos sodas. Ta proga čia įvyko iškilmingas šventinis minėjimas. Į jį suėjo, suvažiavo didelis būrys dabartinių ir buvusiųjų sodo darbuotojų, svečių iš šalies aukštųjų mokyklų, užsienio, Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių, kitų miestų bei rajonų.
Botanikos sodo direktorius dr. Remigijus Daubaras susirinkusiesiems papasakojo apie sodo įsikūrimą, jo pirmuosius vadovus, kitus čia triūsusius žmones, jų pastangas, kad sodas gyvuotų ir klestėtų. Prisiminta, kad anksčiau šias ir aplinkines žemes valdė turtingas dvarininkas Juozas Godlevskis. (Jis buvo ir netolimos Garliavos gyvenvietės, dabar - jau miesto, iš pradžių vadintos Godlevo vardu, savininkas bei valdytojas, tenykštės bažnyčios fundatorius.) Jo palaikai ilsisi Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Pirmieji medžiai dabartinio sodo teritorijoje daugiau nei prieš pusantro šimto metų buvo pasodinti kaip tik J.Godlevskio, sumanaus ūkininko ir gamtos mylėtojo, iniciatyva.
Kertinį akmenį prieš 80 metų dar būsimo Botanikos sodo oranžerijoms padėjo tuometis Lietuvos prezidentas, Vasario 16-osios Akto signataras Aleksandras Stulginskis. Šiandien apie 63 hektarų įvairios augmenijos plotas, trys laboratorijos, balti puošnūs rūmai - tai Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Jame triūsia 80 žmonių - mokslininkai, agronomai, darbininkai.
Jubiliejaus dienomis Botanikos sode - pats gražumas: žydi, skleidžia žiedus įvairiausios gėlės bei medžiai. Didžiumos jų sėklos atkeliavo iš įvairių pasaulio šalių ir čia virto gyvastimi. Nieko nuostabaus, nes sodo specialistai palaiko ryšius su ne viena dešimtimi botanikos sodų, kitomis panašaus profilio organizacijomis. Tai pabrėžė direktorius R.Daubaras (beje, didelis spanguolių auginimo entuziastas ir propaguotojas), net ketvirtį amžiaus sodui vadovavęs dr. Ramunis Budriūnas, prisiminimais dalijosi kiti buvę sodo darbuotojai. Ne vienas jų, nors čia jau nedirba, vis aplanko šį jaukų ir įdomų gamtos kampelį, kuriame praleista daug prasmingų, kūrybingų dienų, nuveikta aibė darbų, sodinta, tyrinėta. Dažnas su kastuvu, kauptuku, grėbliu, laistytuvu apėjo ne vieną arą, hektarą. Kaip kitų, taip ir šio Botanikos sodo, specifika - su galingu traktoriumi, kita panašia šiuolaikine technika po nedidelius sklypelius nepavažinėsi.
Taip kruopščiai prižiūrint augmeniją, išauginta, išpuoselėta nemažai itin retų augalų. Pavyzdžiui, vienas tokių - dviskiautis ginkmedis, pasodintas 1937 metais, yra vienas rečiausių ir vertingiausių, taip pat brangiausių sodo augintinių, yra vertinamas kiekviename botanikos sode. Oranžerijos stiklo lubas remia didžiulis banano medis, menantis irgi prieškario laikus. Tai šiltųjų kraštų medis, jam reikia šilumos ir vasarą, ir žiemą, todėl vėsiuoju metų laiku oranžerija šildoma. O dar gausi kaktusų kolekcija – viskas čia džiugina akį.
Sukakties proga Botanikos sodo šeimininkus pasveikino Kauno miesto bei rajono merai Arvydas Garbaravičius ir Petras Mikelionis, Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius Remigijus Gulbinas, Estijos Talino botanikos sodo generalinis direktorius Veiko Lahmus. Šis, be savų sveikinimo žodžių, perdavė Talino miesto mero sveikinimus, kuriuos perskaitė lietuviškai: “Talino miestas sveikina Kauno botanikos sodą”. Sveikinimą palydėjo gausūs plojimai. Sveikintojai ėjo vienas po kito. Be dovanų, kiekvieno rankose buvo ir puokštės gėlių, kurias teikė jubiliatams. Tad ir šiaip žydinti visa aplinka pasipuošė naujų spalvų įvairove. “Gal nelabai tinka gražių gėlių augintojams įteikti gėlių... - juokavo svečiai. - Bet tikriausiai tinka viskas, kas nuoširdu”.
Šventės dalyvius savo dainomis ir šokiais linksmino Vytauto Didžiojo universiteto saviveiklininkai.

Benjaminas ŽULYS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija