Atnaujintas 2003 m. birželio 25 d.
Nr.49
(1153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Širdies sopuliu ir viltimi pasidalijęs
Poeto ir patrioto Jono Aisčio mirties 30-osioms metinėms

Poeto šeima Vašingtone

Jau pirmoje savo knygoje Jonas Aistis-Jonas Aleksandriškis, iki 1940 metų Kossu-Aleksandravičius, vėliau Kuosa-Aleksandriškis, o nuo 1952 metų Aistis, kurio vardu amžinai įėjo į lietuvių literatūros istoriją, rašė:

O jūs, melsvi šilai, o nykios platumos!
Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis…

Amžininkai prisimena, kad pavardę Aistis jis pamėgo dar prieškario metais, paveiktas kito lietuvių poeto Kazio Binkio, labai nekentusio vokiečių, idėjų. Mat K.Binkis negalėjo pakęsti vokiečių mokslininkų sugalvoto baltų vardo ir sakydavo, kad jokių baltų nėra, o tiktai aisčiai, ir kitaip būti negali. Pasak K.Binkio, pasaulyje tegali būti tiktai aisčiai, o Lietuvos geopolitika turi remtis ne kažkokia Baltijos sąjunga, bet vadintis Aistija. Kaip rašė buvęs poeto bičiulis, taip pat literatas, literatūros kritikas ir publicistas Bronys Raila, nuo tų laikų poetui ir įstrigo aistybės idėja. Jo poeziją ir raštus mėgstanti visuomenė iš karto priėmė tą pasirinkimą, bemaž visai pamiršusi ir Aleksandriškį, ir Aleksandravičių, ir Kossu, ir Kuosą…


Kazys Pakštas – žymus geografas, neišgirstas pranašas

Kazys Pakštas, rytų aukštaitis, gimė 1893 m. birželio 29 d. Alinaukos vienkiemyje (Utenos aps., Užpalių vls.). Jo tėvas buvo nenuorama parapijos keliautojas, J. Tumo-Vaižganto krikšto tėvas. Vienu metu nuomojo nusigyvenusio dvarininko palivarką Alinaukoje, o 1903 metais persikėlė į Užpalius ir pradėjo verstis dailidės amatu. Geografo tėvas su dviem žmonomis susilaukė septyniolikos vaikų. K. Pakšto dvasiniam brendimui didelį poveikį turėjo vaikystėje girdėti tėvų ir kaimynų pokalbiai apie baudžiavos vergystę, 1863 metų sukilimą bei kruviną jo nuslopinimą ir lietuvių teisių suvaržymus, Kražių skerdynes. Visa tai pasiekė jaunojo K. Pakšto sielos gelmes. Todėl vos dvylikos metų “revoliucionierius” dalyvavo 1905 metų įvykiuose: platino spaudą, su kitais maištininkais sudaužė Užpalių monopolį ir kt.