|
Kokia
graži tauta, kai ji siekia laisvės
Konferencija, skirta Lietuvos ir Kauno Sąjūdžio
įkūrimo 15 metų sukakčiai
|
Arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius: Sąjūdis nuvedė į tikros laisvės kelią, nors
jo pabaigos dar nematyti |
Kauno filharmonijoje birželio
7 dieną (tuoj po Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 15mečio paminėjimo
Vilniuje) įvyko analogiška konferencija Kauno sąjūdžio įkūrimo
datai birželio 10 d. paminėti, pasidalyti mintimis apie nuveiktus
darbus, susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir bičiuliais.
Scenoje didelis trikampis Sąjūdžio ženklas. Buvo įneštos Lietuvos,
Kauno miesto ir Sąjūdžio vėliavos. Salėje matėme jau žilagalvių
profesorių,inžinierių, mokytojų ir darbininkų. Toks įvairiapusis,
įvairialypis buvo Sąjūdis.
Konferencija prasidėjo sugiedotu Lietuvos himnu. Invokacijos metu
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dėkojo Dievui, kad Sąjūdis
netapo tik perestroika, totalitarinės sistemos papudravimu,
bet nuvedė į tikros laisvės kelią, ilgą ir skausmingą, nors jo
pabaigos dar nematyti. Dabar kasdien mąstome apie gyvenimą Europos
tautų šeimoje, todėl kai kam atrodo, kad Sąjūdį jau laikas užmiršti.
Tai netiesa. Sąjūdis savo darbo dar neužbaigė, nes mes dar nesame
visiškai laisvi. Atgavome nepriklausomybę, atsikratėme svetimos
kariuomenės, mūsų sienas saugo Lietuvos vaikai, vieningai pasisakėme
už glaudžius ryšius su Europos šalimis, tačiau daugelio širdyse
laisvė dar nesubrendo ir neatnešė vaisių, sakė arkivyskupas.
|
|
Botanikos
sodui 80
|
Apie Botanikos sodą pasakoja
direktorius dr. Remigijus Daubaras
|
Sukako 80 metų, kai Kauno pakraštyje,
Aukštojoje Fredoje, buvo įkurtas Kauno botanikos sodas. Ta proga
čia įvyko iškilmingas šventinis minėjimas. Į jį suėjo, suvažiavo
didelis būrys dabartinių ir buvusiųjų sodo darbuotojų, svečių iš
šalies aukštųjų mokyklų, užsienio, Kauno miesto bei Kauno rajono
savivaldybių, kitų miestų bei rajonų.
Botanikos sodo direktorius dr. Remigijus Daubaras susirinkusiesiems
papasakojo apie sodo įsikūrimą, jo pirmuosius vadovus, kitus čia
triūsusius žmones, jų pastangas, kad sodas gyvuotų ir klestėtų.
Prisiminta, kad anksčiau šias ir aplinkines žemes valdė turtingas
dvarininkas Juozas Godlevskis. (Jis buvo ir netolimos Garliavos
gyvenvietės, dabar - jau miesto, iš pradžių vadintos Godlevo vardu,
savininkas bei valdytojas, tenykštės bažnyčios fundatorius.) Jo
palaikai ilsisi Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Pirmieji medžiai
dabartinio sodo teritorijoje daugiau nei prieš pusantro šimto metų
buvo pasodinti kaip tik J.Godlevskio, sumanaus ūkininko ir gamtos
mylėtojo, iniciatyva.
|
|