Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Bosnijoje paragino susitaikyti ir atleisti

Popiežius moja maldininkams Bosnijos serbų Banja Lukos mieste

Sekmadienį popiežius Jonas Paulius II paragino Bosnijos gyventojus užgydyti praėjusiame dešimtmetyje vykusio karo žaizdas ir, atleidžiant vienas kitam, atnaujinti tikėjimą ateitimi.
Prisimindamas praeitį Popiežius taip pat paprašė serbų atleisti Katalikų Bažnyčiai už Antrojo pasaulinio karo metais padarytas skriaudas.
Apie 50 tūkst. žmonių susirinko į Banja Lukos miestą Bosnijos Autonominėje Serbų Respublikoje į šv. Mišias po atviru dangumi paklausyti 83 metų Popiežiaus pamokslo. Į serbų stačiatikių gyvenamą Bosnijos regioną Popiežius atvyksta pirmą kartą. Su juo susitikti atvyko ne tik po 1992-1995 metais vykusio etninio valymo išlikusios nedidelės katalikų bendruomenės atstovai, bet ir maldininkai iš Kroatijos bei Slovėnijos.
"Šiame kraujo praliejimo ir kančių pažymėtame mieste prašau visagalį Dievą atleisti už nusikaltimus, įvykdytus prieš žmogiškumą ir laisvę, taip pat už nuodėmes, kurias padarė Katalikų Bažnyčia, ir skatinti abipusį susitaikymą", - sakė Popiežius.
Šv. Mišios buvo aukojamos prie pranciškonų vienuolyno, kurį per 1992-1995 metų karą sugriovė serbų pajėgos. Saugumą mieste per 101-ąją Popiežiaus kelionę užtikrino apie keturi tūkstančiai policininkų ir NATO stabilizavimo pajėgų (SFOR) kareivių.

S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbio 70-mečiui

Kauno lakūnai pakartos skrydį per Atlantą

Du Kauno aeroklubo lakūnai Viktoras Ramonas ir Gintautas Staniulis, minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 70-ąsias metines, penktadienį lėktuvu PA-30 išskrido į Ameriką ir ketina grįžti atgal į Kauną.
Lakūnai į kelionę išlydėti iš Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo. Lakūnams įteiktas paštas, S. Dariaus ir S. Girėno testamentas. Po to lėktuvas PA-30, lydimas dviejų Kauno aeroklubo lėktuvų JAK-52, pradėjo skrydžio per Atlantą maršrutą.

Antrasis Dzūkijos kongresas senojoje dzūkų sostinėje

Dzūkijoje žvakės tebeliejamos tokiu būdu

Po aštuonerių metų pertraukos senojoje Dzūkijos širdyje – Merkinėje - nuskambėjo antrasis Dzūkijos kultūros kongresas. Jis truko tris dienas ir buvo skirtas Lietuvos valstybingumo ir Dainavos krašto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750 metų jubiliejams. Būtent Merkinėje jis buvo surengtas tikintis atgaivinti praeityje garsų miestelį.

Dzūkijos klodai

Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės informacijos centre beveik keturias valandas vykusiai mokslinei konferencijai ,,Dainavos klodai” vadovavo Seimo narys istorikas Algis Kašėta.

Jaukumo salelė sostinės senamiestyje

„Rūtos galerijos“ savininkė Rūta Elkimavičiūtė

Įsigyti dovaną kokios nors šventės proga sostinėje duris atvėrė „Rūtos galerija“. Ji yra Vokiečių gatvėje, bet ne prie pat jos, o keletą amžių išstovėjusių namų kieme. Galerijos savininkė Rūta Elkimavičiūtė „XXI amžiui” pasakojo, jog turėti tokią meno galeriją buvo jos sena svajonė. Gyventi į sostinę mergina persikėlė iš Kauno kartu su savo tėvais ir vyresniuoju broliu. Vakarais Rūtos laukia verslo vadybos specialybės studijos Vilniaus universitete.
Išsinuomojusi patalpas sostinės senamiestyje, iš pat pradžių jose ketino įsteigti žmonėms jaukumo suteikiančią ramybės ir grožio salelę. Vis sugrįždavo į gimtąjį Kauną, kur artimai susipažino su Kristina Milukaite ir Egle Mickute. Jų darbas buvo tampriai susijęs su meno galerijomis. Su kaunietėmis Rūta užmezgė glaudų ryšį. Naujosios pažįstamos buvo puikios patarėjos ir geros savo darbo žinovės. Kristina su Rita netgi atvykdavo į Vilnių ir konsultuodavo, kaip turėtų atrodyti Rūtos išsvajota jaukumo salelė.
Sumanius čia įsteigti interjero detalių parduotuvę, netrukus planai suiro kaip kortų namelis. Keliaujant po Estiją su draugu, kuris užsiėmė apdailos medžiagų prekyba, likimas lėmė sutikti dolomito apdirbimo specialistą. Jo geriausias draugas buvo skulptorius. Šis mielai sutiko, kad jo darbai būtų eksponuojami Vilniuje.

Prancūzų rašytojas, gimęs Vilniuje

Aktorius Romualdas Ramanauskas pristatė dukart Gonkūrų premijos laureatą rašytoją R.Gari

Birželio 5 dieną Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus R.Šumano centro vadovės Birutės Strakšienės organizuotoje popietėje, aktorius Romualdas Ramanauskas pristatė du kartus laimėjusį literatūrinę Gonkūrų premiją prancūzų rašytoją vilnietį Romeną Gari (Romain Gary).
Rašytojo gerbėjų klubai veikia Tokijuje, Londone, Paryžiuje, taip pat ir Vilniuje, kuriam vadovauja R.Ramanauskas. Aktorius tikisi, jog šio klubo veikla susidomės artimi rašytojui ir menui žmonės. Prancūzų rašytojui, sielos broliui, gerbėjų klubas atidengė atminimo lentą J.Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, taip pat yra parengtas monumentas. Klubo prezidentas R.Ramanauskas stebėjosi, kad vilniečio rašytojo, laimėjusio Gonkūrų premijas, lietuvių, kalba teturime tik trejetą kūrinių. Tai „Gyvenimas dar prieš akis“ (1992 m.), „Aušros pažadas“ (1999 m. ) ir „Europietiškas auklėjimas“ ( 2001 m.). Paskaitos metu buvo išdėstytas rašytojo požiūris į gyvenimą, jo filosofinės idėjos. Aktorius skaitė R.Gari romano ištrauką, nagrinėjo keletą įdomesnių minčių: R.Gari žavėjosi cirko artistais, mėtančiais šešis kamuoliukus, ir visada svajojo įjungti septintąjį, bet tai neįmanoma.

Karalius Mindaugas sujungė lietuvius abipus Atlanto
Aktoriaus įspūdžiai sugrįžus iš keliones po JAV

Kompozitorius Raigardas Tautkus ir aktorius Egidijus Stancikas

Kauno menininkų namuose aktorius Egidijus Stancikas ir kompozitorius Raigardas Tautkus su savo parengta programą „Lietuvos valstybei – karaliaus Mindaugo karūnavimui – 750“ lankėsi JAV. Šią programą galėjo pamatyti Amerikos lietuvių bendruomenės nariai dvidešimtyje JAV miestų, programa buvo atlikta 25 kartus. Grįžę iš JAV, Kauno menininkų namuose surengtame vakare, programos kūrėjai ir atlikėjai dalijosi kelionės įspūdžiais. Prieš kelionę aktorius E.Stancikas žadėjo pasidalyti savo įspūdžiais būtent su „XXI amžiaus“ skaitytojais. Aktorius savo pažadą įvykdė.

Ypatingas draugas ir retas poetas
Jono Juškaičio 70-mečiui

Jonas Juškaitis (stovi kairėje) ir Juozas Girdzijauskas poeto 70-mečio minėjime Jurbarko kultūros centro salėje birželio 5 dieną

Jonas Juškaitis yra mano draugas. Tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Susipažinome 1953 metais, kai įstojome į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos. Buvome viename kurse ir vienoje akademinėje grupėje. Ne per toliausiai viena nuo kitos ir mūsų gimtinės. J.Juškaitis gimė Kuturiuose, netoli Jurbarko, prie Imsrės ir Nemuno. Apie 30 km į šiaurę nuo Kuturių, už Vadžgirio, už Bebirvos ir Šaltuonos, buvo mano gimtasis kaimas – Kalupiai. Mūsų vaikystės laikais pasiekti Jurbarką arkliais buvo ne taip jau lengva, bet vis tiek kartais atvažiuodavom čionai į Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Mano gimtinė visą laiką priklausė Raseinių apskričiai, vėliau Raseinių rajonui, tik paskui, stambinant kolchozus ir sovchozus, atsidūrė Jurbarko rajone. Taip pasidariau J.Juškaičio ne tik bendraklasis, bet ir kraštietis – jurbarkiškis.

Dvi dailininkės sukaktys

Dailininkė Stasė Medytė

Žinoma dailininkė Stasė Medytė neseniai šventė dvi svarbias sukaktis: savo gyvenimo 55–ąsias ir kūrybinio darbo 35–ąsias metines. Šia proga panevėžietė galerijoje “2–asis aukštas” surengė savo brandžios kūrybos parodą. Jai yra pateikusi ekslibrisų, paveikslų, vieną portretą.
Dailininkė sako, kad vaikystėje jai didžiausia meno akademija buvusi it gulbė balta Panevėžio Katedra. Mergaitė taip užsižiūrėdavo į maldos namuose sukabintus paveikslus, jog užmiršdavusi, kada žegnotis, kada klauptis. Jai be galo buvo smalsu, kaip žmonės juos sugebėjo nutapyti.
Potraukį menui turėjusi S. Medytė tuomečiame Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume įgijo tekstilininkės specialybę. Studijavo vaizdinę agitaciją (dizainą) vienoje Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Ji yra surengusi apie 20 personalinių ir dalyvavusi per 40 tarptautinių parodų. S. Medytė ypač mėgsta kurti ekslibrisus. Panevėžietė yra Lietuvos ekslibrisininkų klubo prezidentė. Savo darbuose ji įamžinusi daugybę garsių žmonių.

Kokia graži tauta, kai ji siekia laisvės…
Konferencija, skirta Lietuvos ir Kauno Sąjūdžio įkūrimo 15 metų sukakčiai

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Sąjūdis nuvedė į tikros laisvės kelią, nors jo pabaigos dar nematyti“

Kauno filharmonijoje birželio 7 dieną (tuoj po Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 15–mečio paminėjimo Vilniuje) įvyko analogiška konferencija Kauno sąjūdžio įkūrimo datai – birželio 10 d. paminėti, pasidalyti mintimis apie nuveiktus darbus, susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir bičiuliais.
Scenoje – didelis trikampis Sąjūdžio ženklas. Buvo įneštos Lietuvos, Kauno miesto ir Sąjūdžio vėliavos. Salėje matėme jau žilagalvių profesorių,inžinierių, mokytojų ir darbininkų. Toks įvairiapusis, įvairialypis buvo Sąjūdis.
Konferencija prasidėjo sugiedotu Lietuvos himnu. Invokacijos metu Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dėkojo Dievui, kad Sąjūdis netapo tik “perestroika“, totalitarinės sistemos papudravimu, bet nuvedė į tikros laisvės kelią, ilgą ir skausmingą, nors jo pabaigos dar nematyti. Dabar kasdien mąstome apie gyvenimą Europos tautų šeimoje, todėl kai kam atrodo, kad Sąjūdį jau laikas užmiršti.
Tai netiesa. Sąjūdis savo darbo dar neužbaigė, nes mes dar nesame visiškai laisvi. Atgavome nepriklausomybę, atsikratėme svetimos kariuomenės, mūsų sienas saugo Lietuvos vaikai, vieningai pasisakėme už glaudžius ryšius su Europos šalimis, tačiau daugelio širdyse laisvė dar nesubrendo ir neatnešė vaisių, sakė arkivyskupas.

Botanikos sodui – 80

Apie Botanikos sodą pasakoja direktorius dr. Remigijus Daubaras

Sukako 80 metų, kai Kauno pakraštyje, Aukštojoje Fredoje, buvo įkurtas Kauno botanikos sodas. Ta proga čia įvyko iškilmingas šventinis minėjimas. Į jį suėjo, suvažiavo didelis būrys dabartinių ir buvusiųjų sodo darbuotojų, svečių iš šalies aukštųjų mokyklų, užsienio, Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių, kitų miestų bei rajonų.
Botanikos sodo direktorius dr. Remigijus Daubaras susirinkusiesiems papasakojo apie sodo įsikūrimą, jo pirmuosius vadovus, kitus čia triūsusius žmones, jų pastangas, kad sodas gyvuotų ir klestėtų. Prisiminta, kad anksčiau šias ir aplinkines žemes valdė turtingas dvarininkas Juozas Godlevskis. (Jis buvo ir netolimos Garliavos gyvenvietės, dabar - jau miesto, iš pradžių vadintos Godlevo vardu, savininkas bei valdytojas, tenykštės bažnyčios fundatorius.) Jo palaikai ilsisi Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Pirmieji medžiai dabartinio sodo teritorijoje daugiau nei prieš pusantro šimto metų buvo pasodinti kaip tik J.Godlevskio, sumanaus ūkininko ir gamtos mylėtojo, iniciatyva.

Unikalūs liudijimai apie Mindaugo laikų
Lietuvos ryšius su krikščioniškąja Europa

Vienintelis išlikęs Lietuvos karaliaus Mindaugo antspaudas bus eksponuojamas parodoje “Krikščionybė Lietuvos mene”

Išskirtinės reikšmės dokumentas - Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 metų dovanojimo raštas su vieninteliu išlikusiu karaliaus antspaudu - bus eksponuojamas Vilniuje, atnaujintoje parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene". Dokumento originalas saugomas Berlyne, Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve, ir jo direktorius maloniai sutiko paskolinti šį dokumentą trims savaitėms. Apie tai Vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje informavo parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" rengėjo - Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Minėtą dokumentą jis pavadino svarbiausia išsaugota istorine relikvija, susijusia su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu.
Nuo 1999 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikianti paroda "Krikščionybė Lietuvos mene" du kartus per metus yra atnaujinama ir papildoma. Minint Lietuvos valdovo Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines, liepos 3 dieną šioje parodoje bus atidaroma speciali ekspozicija, pristatanti Lietuvos integraciją į krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos erdvę, XIII-XIV amžiuose Europai paskleistus krikščioniškosios Lietuvos ženklus.

Įžūlumui ribų nėra

Visi trys aukščiausieji Lietuvos pareigūnai, Seimas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Premjero sudaryta Vyriausybinė komisija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Antikorupcinė komisija sukėlė didžiulį triukšmą, kokio jau senokai nėra buvę. Triukšmas kilo dėl kelių tūkstančių valstybės tarnautojų, apsukriai apsirūpinusių žemės sklypais gražiausiose Lietuvos vietose.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 27 - rugpjūčio 3 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki liepos 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).,
8-37-777488