Šviesos
ir pilietiškumo šauklė
Apie Lietuvos moterų lygos pirmininkę prof. Oną Voverienę
|
Ona Voverienė |
Pirmieji gyvenimo siekiai
Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė
1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose, darbininkų šeimoje. 1956 metais
eksternu baigė vidurinę mokyklą Tytuvėnuose.
Jau 1958 metais, baigusi technikos mokyklą, dirbo ir 1962-aisiais
įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vakarinį skyrių
studijuoti romanų germanų filologiją. Pažymėtina, kad, esant sunkioms
materialinėms sąlygoms, visą laiką dirbo ir mokėsi.
1968 metais baigė Vilniaus universitetą. Jai pripažinta filologės,
anglų kalbos mokytojos kvalifikacija. 1971-aisiais pasirodė Onutės
pirmosios publikacijos.
Tai sausi autobiografiniai žodžiai. Už jų slypi nelengva buities
kova, kupina tolesnių gyvenimo ir darbo apmąstymų.
Pirmieji darbai
Nepaisant, kad pokario metai buvo
sunkūs, reikėjo ir mokytis, ir užsidirbti pragyvenimui, tad nutarė
ir toliau gilinti savo žinias. Susirgusi tuberkulioze, Onutė nepasidavė
pesimizmui. Ji dar su didesniu atkaklumu derino jai artimas žmogiškąsias
savybes: dvasios ir gėrio siekimą.
1958-1966 metais dirbo Vilniaus miesto centriniame pašte pašto
telegrafo operatore.
1966-1969 metais ji Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų mokslinio
tyrimo instituto Mokslinės informacijos skyriaus inžinierėvertėja
ir 1969-1980 metais Lietuvos buitinės chemijos projektavimo-konstravimo
biuro vertėja-referentė; 1970-aisiais - šio instituto Mokslinės
informacijos sektoriaus vedėja, o nuo 1974-ųjų Mokslinės informacijos,
patentų ir standartų skyriaus vedėja.
Moksliniai pasiekimai bei
jų apibendrinimai
Išvardijus prof. O.Voverienės atliktus
darbus vien mokslinių interesų kryptyse 1971-1997 metais, gali atrodyti,
kad tai jos siekių įgyvendinimas. Nenuvertinkime taip sakydami.
Kiek pastangų ir mokslininkės energijos bei ištvermės reikėjo keliamiems
tikslams įgyvendinti. Profesorė nuosekliai siekė savo gyvenimo prasmės
meilės mokslui, knygai ir pačiam gyvenimui.
Mokslotyrininkės doc. dr. Inos Dagytės 1998 metais išleistoje knygelėje
apie prof. O.Voverienę (literatūros rodyklėje 119 p.) pripažinta,
kad jos moksliniai darbai žymūs, parengti informatikos ir mokslotyros
sandūroje bibliometrijos kryptimi. Tai mokslinės mokyklos identifikavimo
teorinis modelis ir jo realizavimas.
Prof. O.Voverienė ir jos mokinės identifikavo chemijos, fizikos,
medicinos, biologijos, technikos, kalbotyros, filosofijos, mokslinės
mokyklos sritis. Ypač profesorė daug dėmesio skiria informatikos,
bibliografijos ir mokslotyros metodologinėms problemoms. Minėtos
problemos užima kelių šimtų pozicijų jos darbų bibliografinėje rodyklėje.
Parengti ir išleisti prof. O.Voverienės darbai: monografijos Informatikos
teorinės minties raida Lietuvoje 1957-1990 metais (V., 1996); Bibliometrija
(V., 1999); Lietuvos mokslinės mokyklos (V., 2002). Taip pat išleista
bibliografinių personalinių rodyklių Lietuvos mokslininkams Akademikas
Kazimieras Ragulskis (K., 2001); Vytautas Landsbergis. Darbai
bibliografija (1956-1996) (V., 1999); Lietuvos moterys: mintys,
svajonės, problemos 1989-2000 m. (V., 2000).
Be to, buvo paskelbta per tris šimtus mokslo ir mokslo populiarinimo
darbų Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, mokslinėse konferencijose
Rygoje, Taline, Prahoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Berlyne,
Čikagoje, Stokholme.
Profesorė mėgstama studentų. Vilniaus universitete, be išankstinių
direktyvų, ji sieja savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, drąsiai
pasisako mokslo etikos klausimais. Nemažai studentų, vadovaujamų
prof. O.Voverienės, rašo kursinius bei diplominius darbus.
Brandos darbai
1975-1976 metais Vilniaus universiteto
fakultetuose profesorė dėstė informatikos pagrindų kursą. 1979-aisiais
apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją tema Bibliografinių
nuorodų statistinės analizės metodo taikymas, vertinant mokslo darbų
informacinio aprūpinimo efektyvumą. 1980 metais išleista jos pirmoji
knyga rusų kalba.
1980-1998 metais O.Voverienė dirbo Vilniaus universitete vyr. dėstytoja,
docente, profesore. Per šį laikotarpį išleido pirmąją informatikos
knygą Informatikos teorija ir metodologija. Tai mokymo priemonė
bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentams. 1990
metais Vilniaus universiteto leidykla išleido jos knygą Informatikos
metodologija.
Vėlesnieji mokslo darbai
ir įvertinimai
Prof. O.Voverienė 1992 metais Maskvos
valstybiniame kultūros institute apgynė pedagogikos mokslo daktaro
disertaciją Informatikos teorija - bibliotekininkų ir bibliografų
ruošimo metodologinis pagrindas.
1994 metais pedagogikos mokslų daktaro laipsnis nostrifikuotas Lietuvoje,
suteikiant O.Voverienei socialinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį.
1994-aisiais tarptautinis biografų centras Kembridže apdovanojo
O.Voverienę diplomu už žymius laimėjimus informacijos ir bibliotekininkystės
moksluose.
1995-aisiais ji buvo paskirta Vilniaus universiteto Komunikacijos
fakulteto Informatikos sistemų katedros profesore ir 1996 metais
laimėjo konkursą profesorės pareigoms užimti. 1995aisiais tapo
Tarptautinio biografų centro garbės nare Kembridže ir 1996-aisiais
suteiktas ABI Amerikos biografų instituto mokslinės bendradarbės
statusas. 1997-aisiais suteiktas profesorės vardas.
Visuomeniškumo, aplinkos
ir visumos kultūros bendrumas
Profesorė O.Voverienė, gyvendama
vienovėje su aplinka, mokslu, aktyvi ne vien mokslinių tyrinėjimų
srityje. Jai svarbi ir visuomeninė veikla. 1992 metais tapo Lietuvos
moterų lygos nare, o kiek vėliau išrinkta jos pirmininke. Skaitė
pranešimus Vienos, Bratislavos, Kemeri, Helsinkio, Talino tarptautinėse
moterų konferencijose.
1994-1995 metais ji Lietuvos nacionalinio pasirengimo IV pasaulio
moterų konferencijai komiteto narė. Publikavo per šimtą straipsnių
moterų problemoms Lietuvoje nagrinėti. 1995-aisiais dalyvavo IV
pasaulio moterų konferencijoje Pekine. Pasaulio moters vardas prof.
O.Voverienei suteiktas 1995-aisiais ir 1997-aisiais.
Profesorė sielojasi, kad V.Šilerio žodžiai: Tėvynė tai šventas
žodis, kuris visus surenka prie vienos vėliavos, - nevykdomi. Savo
kalbose, įvairiuose pasisakymuose, konferencijose ji apgailestauja,
kad, nesulaukę greitos materialinės gerovės, nemažai žmonių pamiršta
idealus ir net žmogiškuosius jausmus. Ji ypač džiaugiasi, kai sutinka
nepalaužtų, užsigrūdinusių žmonių, kuriems brangūs žodžiai Tėvynė,
Laisvė ir svarbios žmogiškosios vertybės. Tą ji pabrėžia visose
kalbose ir pasisakymuose spaudoje.
Asmeniniame gyvenime prof. O.Voverienė orientuojasi į tradicines
mūsų tautos vertybes šeimą ir darbą. Jos gyvenimo bendražygis
Vladas Voveris, mokslų daktaras, kaip ir ji, - aukštosios mokyklos
pedagogas. Duktė Zita gydytoja, kurios šeimoje du vaikai: Milda
ir Donatas. Močiutė ugdo savo vaikaičiuose tradicijų tęstinumą ir
meilę darbui. Prof. O.Voverienės asmeninis gyvenimas, neatsiejamas
nuo mokslo siekių, yra charakteringas, anot A.Maceinos, moteriškosios
kultūros propaguotojos, nešėjos kai kultūra visada yra bendrumas
su visumos kultūra. Profesorė stengiasi pagražinti svetimą gyvenimą,
padarydama jį laimingesnį, gražesnį. Skatina neužmiršti aukštųjų
mokyklų akademinių tradicijų mokslinio kūrybiškumo ugdymo, susitelkimo,
inteligentiškos tolerancijos, pilietiškumo, plačios erudicijos.
Esant tokiam maksimalizmui, idealistinėms nuostatoms ir pasiaukojančiam
darbštumui, nėra lengva šių dienų akademinėje bendruomenėje.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ir vėliau prof. O.Voverienė
pasisako kaip konservatoriškosios orientacijos žmogus. Ji turi tvirtas
politinę ir pilietinę pozicijas. Ypač svari profesorės veikla Lietuvos
moterų lygoje, kurios pirmininke būdama ji su bendražygėmis orientuoja
dešiniosios politikos kryptį. Lietuvos moterų lygoje aptariamos
politikos, švietimo, kultūros ir socialinių reikalų kryptys. LML
skyrių Lietuvoje yra dešimtyje miestų. Lietuvos moterų lyga rengia
konferencijas, dalyvauja sprendžiant aktualiausias problemas. Atgaivintas
žurnalas Lietuvaitė ir bendromis jėgomis su vienmintėmis parengta
knyga Žymiausios XX amžiaus Lietuvos moterys, kuri išleista Naujojo
amžiaus leidykloje Kaune.
Prof. O.Voverienė, ir toliau aktyviai dirbdama įvairiose veiklos
srityse, tarsi šauklė kviečia visus dirbti lietuviškosios kultūros
bei pilietiškumo dvasia.
Laima SKUODIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|