| Įžūlumui
ribų nėra
Visi trys aukščiausieji Lietuvos
pareigūnai, Seimas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija,
Premjero sudaryta Vyriausybinė komisija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas bei Antikorupcinė komisija sukėlė didžiulį triukšmą, kokio
jau senokai nėra buvę. Triukšmas kilo dėl kelių tūkstančių valstybės
tarnautojų, apsukriai apsirūpinusių žemės sklypais gražiausiose
Lietuvos vietose. Ir ne tik prie vaizdingų ežerų. Aišku, valdžios
pareigūnai už tą žemę sumokėjo tik juokingą simbolinę kainą. Dalis
ją vėliau perpardavė už dideles sumas. Paaiškėjo, kad daugiausia
sklypų valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai įsigijo 2000-aisiais,
2001-aisiais ir 2002 metais. Atitinkamai 236, 249 ir 233 sklypus.
Šiemet jau spėta įsigyti 80 sklypų. Net 141 sklypas buvo išsidalytas
nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, po kelias dešimtis
nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose,
kraštovaizdžio draustiniuose, kurortų apsaugos zonose, netgi rezervatuose.
Vyriausybinė komisija bei STT įvardijo ir institucijas, kurių pareigūnai
įsigijo daugiausia žemės sklypų. Tai Vilniaus, Telšių, Klaipėdos,
Kauno apskričių viršininkų administracijos, valstybinė įstaiga Valstybinis
žemėtvarkos institutas, Žemės ūkio ministerija, Žemaitijos ir Aukštaitijos
nacionalinių parkų direkcijos, Nacionalinė žemės tarnyba ir kitos
valstybinės institucijos. Ypač stengėsi Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Specialiųjų tyrimų tarnybos
duomenimis, 19 iš 52 šios tarnybos darbuotojų turi savo ar artimųjų
vardais suformuotus po tris ir daugiau sklypų. Ką ten po tris! Yra
ir tokių, kurie įsigijo po 10, 15 ir net 18 sklypų. Tad ar reikia
stebėtis, jog daugelis žmonių iki šiol neatgauna savo žemės, o skundai
dėl to užplūdo visas instancijas. Dabar valdininkai teigia, kad
jie nieko blogo nepadarė, tiktai pasinaudojo turima informacija
apie vertingus žemės sklypus. Tačiau tyrimai rodo, kad žemės sklypų
projektavimas, matavimas ir įteisinimas įtakingiems aukštiems pareigūnams
buvo vykdomas grubiai pažeidžiant žemės reformą reglamentuojančius
teisės aktus. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
A.Sakalas pripažino, jog žmonėms, norintiems atgauti savo žemę,
labiausiai kenkia žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai ir
visų grandžių apskričių viršininkų žemėtvarkos padalinių darbuotojai.
Beje, A.Sakalas pareiškė, kad dauguma pažeidėjų nebus nubausti,
nes žemę pasiglemžė pagal prieš keletą metų priimtą įstatymą. Tuomet
ankstesnės kadencijos Seime tokį teisės aktą, leidžiantį persikelti
žemę į draustinius, pateikė parlamentaras Saulius Pečeliūnas. Matyt,
dabar ant jo ir konservatorių vėl pasipils pamazgų srautas. Nors
nei A.Sakalas, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškino neturintys
jokių duomenų, kad tuo įstatymu pasinaudojo nors vienas jo pateikėjas
ar priėmėjas. Užtat sklypų grobimo bumas tiesiog suklestėjo socialdemokratų
valdymo metais, kai į apskričių viršininkų, ministrų bei kitų tarnybų
kėdes buvo susodinti savi, patikrinti ir išbandyti partiečiai. Matyt,
buvo vadovaujamasi ir tebesivadovaujama iki šiol ta garsiąja Stalino
formule, kad kadrai lemia viską. Štai ir nulėmė. Tik ne valstybės,
o savo naudai.
Galima tik graudžiai pasišaipyti, kad Premjeras tik kovo pabaigoje
ryžosi sudaryti Vyriausybinę komisiją tam skandalui ištirti, taip
pat dėl kokių priežasčių vilkinamas žemės grąžinimas ir kaip užkirsti
landas savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantiems pareigūnams.
Juk Premjeras, jo vadovaujami ministrai, departamentų vadovai, apskričių
viršininkai puikiai žinojo, kas vyksta jų valdose.
Na, o Prezidentas net tarptautinę organizaciją Transparency International
pagaliau pasikvietė. Nors ta pati organizacija jau seniai skelbė,
kad didžiausias korupcijos lygmuo Lietuvoje yra valstybinėse institucijose,
o net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų yra
tvirtai įsitikinę, kad tik davus kyšį galima tikėtis sėkmingai sutvarkyti
reikalus. Šios organizacijos ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius
Aleksandras Dobryninas sako, kad valdininkų piktnaudžiavimą tarnybine
padėtimi lemia ne tik blogi neapgalvoti įstatymai, bet ir jokios
etikos nesilaikymas. Vargu ar tos etikos reikalai pagerės, jeigu
Seimas priims jo Pirmininko reklamuojamą Valstybės tarnautojų elgesio
kodeksą. Kas gi prižiūrės tokio kodekso vykdymą, iš kurio valdininkai
jau dabar atvirai šaiposi? Tuo labiau kad dabar valdančioji partija
tiesiog štampuoja šiai partijai ir jos nariams palankius įstatymus.
Paskutinis tokio elgesio pavyzdys Seimo vicepirmininko ir Socialdemokratų
partijos pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno paskubomis pateiktos Vietos
savivaldos įstatymo pataisos. Jose numatyta įteisinti galimybę,
jog, norint atstatydinti miesto ar rajono merą, reikia trijų penktadalių
savivaldybės tarybos narių balsų. Esą tai net padėtų sėkmingam merų
darbui, kurie išrinkti tik vieno ar dviejų balsų persvara. Šios
pataisos specialiai skirtos vienam asmeniui partijos kandidatui
į sostinės merus G.Paviržiui. Be to, pataisos yra aiškiai antikonstitucinės.
Tačiau tai valdančiajai partijai mažiausiai rūpi. Teisus buvo Liberalų
ir Centro sąjungos frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, pareiškęs,
jog galima drąsiai kirsti lažybų, kad jeigu Vilniaus meru bus išrinktas
Artūras Zuokas, o ne G.Paviržis, šios pataisos toliau net nebus
svarstomos. Apskritai valdančiosios partijos įžūlumas ir cinizmas,
ką pastebėjo ir žinomas politologas Lauras Bielinis, pasiekė aukščiausią
ribą. Anot politologo, partija labai klysta, jeigu mano, kad visą
laiką ją į pergalę ves A.Brazauskas su Č.Juršėnu. Vis labiau aiškėja,
jog daugelis balsavusiųjų už socialdemokratus ateityje to niekada
nebeketina daryti. Vargu ar padės 100 mln. litų skyrimas pieno gamintojams
ar penkiais litais padidintos pensijos.
Paprasti žmonės ėmė samprotauti, ar, užvirus košei dėl valdininkų
savivaliavimo grobiant žemę, jau iš tiesų prasidėjo Prezidento prieš
rinkimus žadėta diktatūra mafijai. Iš tiesų Prezidentas išreiškė
susirūpinimą ir dėl masinio neteisėto privačių ir valdiškų miškų
kirtimo. Apskaičiuota, kad tokiu barbarišku būdu jau iškirsta apie
50 tūkst. hektarų miškų! Todėl ir vėl kyla klausimas, negi to niekas
nežinojo: nei Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerijos, pagaliau policija,
kuriai, perskirsčius biudžetą, papildomai atseikėta septyniolika
milijonų litų. Kai kurie parlamentarai ir politikos apžvalgininkai
neabejoja, kad šie pinigai bus skirti aukštų policijos pareigūnų
atlyginimams padidinti. Tiesa, vidaus reikalų ministras V.Bulovas
pareiškė, kad 50 tūkst. hektarų miškų iškirto kažkokia paslaptinga
gauja ar net kelios gaujos. Tai kaip čia yra? Lyg ir žino ministras
apie tą gaują, bet tuo pačiu nežino. Dabar lyg ir rengiamasi dažniau
tikrinti miškovežius, gabenančius medieną. Negi anksčiau niekam
tas dalykas neatėjo į galvą? Tačiau iš tų tikrinimų irgi išeis kaip
visada. Jeigu gauja sugeba niekam nematant iškirsti tūkstančius
hektarų miško, tai sugebės pasidaryti ir reikiamus dokumentus. Juk
tokį kiekį miško reikėjo ne tik iškirsti, bet ir išvežti, apdoroti.
Ir niekas nieko nepastebėjo! Greičiausia ir čia bus kaip su žeme:
kaltų neatsiras, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui
teks vėl beviltiškai skėsčioti rankomis, kaip atsitiko Specialiųjų
tyrimų tarnybos vadovui V.Junokui ir Vyriausybinės komisijos pirmininko
pavaduotojui P.Aleknavičiui, atsisakius pateikti komiteto pirmininkui
bent jau tų asmenų pavardes, kurie įsigijo žemės sklypus. Mat A.Sakalas
pažymėjo, jog kitaip nubausti žemę pasiglemžusių pareigūnų tikriausiai
nepavyks, tad viešumas, tai yra jų pavardžių paskelbimas visuomenei,
jiems būtų didžiausia bausmė. Tačiau abu tyrėjai pateikti pavardes
atsisakė. Esą tai prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui,
be to, didžioji dalis STT ataskaitoje išvardytų susikompromitavusių
valdininkų nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn
Keisti dalykai.
Štai jeigu nors vieną sklypą, nekalbant apie kokius dešimt, būtų
pasiglemžęs toks V.Landsbergis, jokie suvaržymai atskleisti niekadėjo
pavardės negaliotų. Juk pamename, kaip greitai žiniasklaida sureagavo,
kai šis Kovo 11-osios akto signataras pagal įstatymą gavo nedidelį
sklypelį žemės ir tiesiog išplėšė jį. Nustatyta, kad žemės sklypus
įsigijo net aštuoni apskričių viršininkai, keturi departamentų direktoriai,
šeši regioninių parkų direktoriai, daugybė agentūrų vedėjų, įvairių
tarnybų skyrių vedėjų, apskričių sekretoriai ir kiti valstybės tarnautojai.
Todėl, kol nebus paviešinti ne tik blogi valdančiųjų veiksmai, bet
ir tie žmonės, vykdantys tuos blogus darbus, kol iš valdininkų nebus
pareikalauta atsakomybės, tol nieko nebus. Deklaracijų daug, priemonių
planų taip pat, bet jos neveikia ir niekas jų nevykdo. Na, o užkalbėjimus
primenantys žodžiai sustiprinti, kontroliuoti, reikalauti,
pasiekti primena sovietmečio tuščiakalbiškumą.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|