Atnaujintas 2003 m. birželio 27 d.
Nr.50
(1154)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Gimtas kraštas


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Panevėžio vyskupijoje

Krekenavos dekanate

Sekminių džiaugsme

UPYTĖ. Birželio 13 dieną į Šv. Karolio Baromėjaus bažnytėlę susirinko apie 300 žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių: Kauno, Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Kupiškio, Zarasų, Šiaulių ir Tauragės. Tai dešimtoji Aklųjų ir silpnaregių draugijos maldos diena, kur neįgalieji susitinka drauge pabūti su bendro likimo žmonėmis iš visos Lietuvos. Tokias dienas organizuoja Katalikiškasis Prano Daunio fondas – viena katalikiškųjų organizacijų, kurios tikslas – kelti aklųjų ir silpnaregių dvasią, stiprinti juos ir remti kultūriniame gyvenime.
Panevėžio aklųjų įmonę aptarnaujantis mons. Juozapas Antanavičius pasidžiaugė, kad tokios žmonių gausos Upytėje nėra buvę.
Šv. Mišios prasidėjo 11 valandą, jas aukojo ir pamokslą pasakė šios šventės garbusis svečias monsinjoras J.Antanavičius. Jis kalbėjo, jog ši diena yra dviguba šventė: „Šv. Antano diena ir aklųjų maldos diena; kvietė prašyti šv. Antano užtarimo, liudyti Kristų visu savo gyvenimu; išmokti būti kantriems kaip aklieji, kurie nemato gėlės žiedo, bet nedejuoja, nesiskundžia, jie yra užgrūdinti savo kantrybe; kvietė tikėjime, meilėje būti kartu su visais. Jis sakė: „Šiandien gyvename Šventosios Dvasios ženkle, tad prašykime Šv. Dvasios malonių“. Monsinjoras kvietė išmokti mylėti tėvynę, nes šitos meilės, tikėjimo ir Bažnyčios meilės labiausiai reikia.
Po šv. Mišių susirinkusieji bendravo su vietos bendruomene, klausėsi koncerto, kurį surengė aktyvieji Aklųjų ir silpnaregių draugijos nariai iš Kauno, Tauragės, Panevėžio, taip pat labai gražiai dainavo Lietuvos aklųjų draugijos lakštingala O.Matusevičiūtė.
Pasibaigus turiningam koncertui, mons. J.Antanavičius visų rajonų grupėms padovanojo kasetę „Motina Teresė“.
Po agapės svečiai vyko į Upytės „Lino“ muziejų, kur susipažino su lino „kelione“ (lino perdirbimo eiga).
Ši šventė Upytės gyventojams bei jų svečiams paliko gražių, ilgai neblėstančių įspūdžių.

Stefa BANIKONIENĖ

Pirmoji Komunija

Krekenava. Švč. M.Marijos garbei kiekvieno mėnesio 15 dieną vyksta pamaldos, kurias aukoja kaskart vis iš kito vyskupijos dekanato (jų yra devyni) atvykę kunigai. Šiemet birželio 15-oji sutapo su Šv. Antano atlaidais ir vaikų Pirmąja Komunija. Sumos šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Uliūnų klebonas kun. A.Keina. Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas 49-iems Krekenavos, septyniems Žibartonių ir trims Linkaučių mokyklų mokiniams suteikė Pirmąją Komuniją. Dar ir liepos 20-ąją Rodų koplytėlėje grupė Naujarodžių mokyklos mokinių priims Pirmąją Komuniją.
Sumos metu bažnyčios viduje susirikiavo puošnios mergaitės, pasitempę berniukai su rožiniais, škaplieriais ir degančiomis žvakelėmis bei gėlėmis rankose. Prie jų – tėvai ir krikštatėviai. Dauguma motinų, kai kurių tėvai kartu su savo vaikais priėmė Komuniją.
Džiugu, kad mokytojai šiandien nebijo viešai atvesti savo vaikus prie Pirmosios Komunijos. Sovietmečiu, jei valdžia būtų sužinojusi, už tokį „nusikaltimą“ būtų išjuokti, išguiti iš darbo už vaikų „žalojimą“. Po pamaldų, rožinio, škaplierių pašventinimo vaikai gavo gražiai įrištą „Naująjį Testamentą“ ir pažymėjimus, kad priėmė Pirmąją Komuniją.
Šiemet per Žolinę į Krekenavą atvyks Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir vaikams suteiks Sutvirtinimo sakramentą. Tokios gražios, iškilmingos apeigos teikia viltį, kad tai, ką tėvai, kunigas ir katechetė I.Kvedienė suteikė vaikams, jie ir užaugę neužmirš, bus geri katalikai, dori žmonės, tokie, kokių reikia Dievui ir Lietuvai, kad gyvenimas būtų gražesnis ir kilnesnis.
Pirmoji Krekenavos bažnyčia buvo pastatyta 1484 metais. Po to dar keturis kartus statė, o paskutinė mūrinė pastatyta 1902-aisiais. Prieš tai stovėjusios medinės bažnyčios didžiojo altoriaus vietoje, šventoriuje, pastatytas kryžius. Krekenavos bažnyčioje kunigavo Antanas Mackevičius ir iš čia su sukilėliais išėjo į miškus. Krekenavoje yra gyvenęs ir poetas Maironis. Šiandien Krekenava garsi stebuklingu Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslu ir Švainicko tapytu paveikslu „Kristus tarp krekenaviečių“, vitražais, Žolinės atlaidais, į kuriuos po nepriklausomybės paskelbimo atvykdavo visi Lietuvos vyskupai ir kardinolas Vincentas Sladkevičius, teikdavo Sutvirtinimo sakramentą. Klebono kan. P.Budriūno rūpesčiu pataisytas bažnyčios stogas, atnaujinti altoriai.

Vincas STEPONAVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija