Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Gimtas kraštas

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Atėję amžiams…

Dėl ko jau ko, bet dėl nuobodulio Lietuvoje tikrai nemirsi. Nes, kaip sako aukštaičių patarlė, „kas adyna - vis navyna“. Dabar visi pasinėrę į valdininkų savivalės skandalą, kilusį dėl jų žemės sklypų gražiausiose (ir pelningiausiose) Lietuvos vietose. Dėl šio skandalo tikriausiai daugiausia išloš Prezidentas, nes pagaliau atsirado puiki proga vaizduoti esančiu pagrindiniu kovotoju ne tik su mafija, bet ir su valdininkų savivale. Pasikvietęs Premjerą ir Seimo Pirmininką, Prezidentas atkreipė jų dėmesį į tai, kad, paaiškėjus neteisėtų sklypų dalybų faktams, valdininkai paknopstomis ėmė perrašinėti ir „dovanoti“ sklypus kitiems asmenims. Todėl Prezidentas pasiūlė tuo laikotarpiu, kol vyksta tyrimas dėl sklypų įsigijimo, atimti iš valdininkų teisę disponuoti žeme. Įdomus pasiūlymas: „kol vyksta tyrimas“. Tačiau ar tas tyrimas iš tiesų vyksta ir kas ką tiria? Juk ne kas kitas, o pats generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis nedviprasmiškai leido suprasti, kad iš to „tyrimo“ išeis didelis šnipštas, nes valdininkai, pasiimdami sklypus, elgėsi teisėtai, todėl apie baudžiamąjį persekiojimą negali būti ir kalbos. Tiesa, G.Jasaitis aiškino, jog „galbūt“ (!) ne vienas valdininkas, įsigydamas žemės sklypus, „greičiausiai“ pasielgė nesąžiningai ir neetiškai, tačiau juridiškai neprasižengė. Panašiai samprotavo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Valentinas Junokas, pareiškęs, kad už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pagal galiojančius įstatymus galima nubausti tik tuomet, jei įrodoma, kad valdininko veiksmai padaro didelę žalą. Taigi Lietuvoje įstatymais numatytas „šventųjų karvių“ - valdininkų neliečiamumo institutas.
Beje, Prezidentas, siūlydamas populistinį sprendimą laikinai atimti galimybę valdininkams, įsigijusiems sklypus, disponuoti žeme, tikriausiai supranta, kad toks jo pasiūlymas skirtas tiktai plačiajai publikai, keliant savo įvaizdį, ir yra neįgyvendinamas. Tai Prezidentui priminė Seimo Pirmininkas pareiškęs, jog, sustabdant teisę parduoti ar dovanoti nuosavybę, bus pažeista Konstitucija. Aišku, Seimo Pirmininkas visą kaltę dėl valdininkų savivaliavimo paskiriant sau žemės sklypus suvertė konservatoriams. Apie tai dar aiškiau pasakė Premjeras ir valdančiosios partijos vadas, irgi dėl to paties įvaizdžio netgi sukūręs sklypų tyrimo komisiją. Partijos vadas ir „po sovmestitelstvu“ Premjeras pabrėžė, jog ypač sparčios sklypų dalybos prasidėjo 1999 metais, kai konservatorių daugumos Seimas priėmė Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą. „Tai buvo konservatorių laikais, kada iš tikrųjų prasidėjo sklypų išskyrimo, paskyrimo ir pasinaudojimo bumas“, - sakė Premjeras. Tiesa, jis net neužsiminė, kad tas bumas kaip tik buvo didžiausias jo partijos valdymo metais. Visiškai aišku, jog ta sklypų tyrimo komisija paskelbs lygiai tokį patį verdiktą kaip ir Premjeras. Kitaip ir būti negali, ypač žinant, kas vadovauja šiai komisijai.
Susidarius tokiai situacijai, susirūpinimą nežabota valdininkų korupcija pareiškė ir Seimo nariai, aiškiai nenorėdami atiduoti kovos su korupcija palmės šakelės Prezidentūrai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas ir jo kolega Petras Papovas pasiūlė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma nustatyti pavyzdinį šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą ir nustatyti, jog šiurkščiais nusižengimais laikomi ir kiti įstatyme tiesiogiai nenurodyti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiami valstybės tarnautojų etikos principai. Ach, jau ta etika! Jeigu tos etikos būtų bent kiek laikomasi, tai tokie valdininkai jau seniai būtų išvaryti ar sėdėtų Lukiškėse. Dabar A.Sadeckas teisingai aiškina, jog pagrindinis etikos principas yra teisingumas, kuris numato, kad valstybės tarnautojas privalo tarnauti visiems valstybės gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteikta valdžia ir galiomis, taip pat nesiekti naudos sau, savo šeimai ir bičiuliams. Negi šie principai negaliojo iki šiol ir jais pasipuikuojama tik iškilus viešumon didžiulėms valdininkų aferoms? Šiomis dienomis profesorius A.R.Jankūnas atkreipė dėmesį į tai, jog „Seimo valdančioji (bolševikinė) dauguma stengiasi turėti kišeninį, prieštaringos reputacijos vidaus reikalų ministrą“. Iš tiesų negi tas ministras ar jo pirmtakas vienas valdančiosios partijos šulų J.Bernatonis nežinojo, kas vyksta ne tik nusikaltėlių gaujose, bet ir valdininkų „elite“? Puikiai žinojo ir žino. Dabar versti kaltę žemesnės grandies piktnaudžiautojams valdžia tėra eilinis akių dūmimas. To piktnaudžiavimo šaknys kur kas gilesnės, jos siekia pačias aukščiausias sferas. Visi jau įsitikino, jog asmeninė nauda, privilegijos, kokių nebuvo netgi sovietmečiu, seniesiems ir naujiesiems nomenklatūrininkams yra svarbiausi. Apie tokius dalykus kaip tarnavimą tautai, tėvynei net neužsimenama, jie tiesiog laikomi atgyvena. Kiti, apie tai dar drįstantys kalbėti, nedelsiant išvadinami „megztomis beretėmis“ ir panašiais posakiais.
Jau minėtas prof. A.R.Jankūnas klausė, kodėl vykdomas „gyvenimo lygio kėlimas“ ne mažina, o didina socialinę įtampą. Kodėl nebaudžiamas ir nesmerkiamas teismų ir teisėjų piktnaudžiavimas, kodėl dažniausiai išvengia bausmės didžiausi nusikaltėliai ir sukčiai? Šitaip neišvengiamai kyla mintis, jog viskas daroma sąmoningai ir planingai.
Tiesa, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, staiga susirūpinęs valdininkų etika, turi ir kitų rūpesčių. Mat kolega V.Šustauskas apskundė pirmininką Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir kreipėsi į Vyriausybę, kad ji ištirtų dabartinio komiteto pirmininko veiklą jam vadovaujant saugos tarnybai „Ekskomisarų biuras“. „Ubagų karalius“ teigė turįs patikimų žinių, gautų iš nusikalstamo pasaulio vadeivų, kad „Ekskomisarų biuras“ tarpininkavo tarp nusikaltėlių grupuočių ir valdžios atstovų. Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas apkaltino V.Šustauską atstovavimu Kauno nusikaltėlių pasaulio autoritetu vadinamam Henrikui Daktarui. A.Sadeckas šiuo savo teiginiu nepasakė nieko nauja. Juk ne kieno kito, o V.Šustausko rūpesčiu ir pastangomis „autoriteto“ sūnus Enrikas buvo išrinktas Kauno savivaldybės tarybos nariu. Dabar šis „jaunasis politikas“ kol kas sėdi cypėje, apkaltintas narkotinių medžiagų laikymu ir realizavimu bei pinigų padirbinėjimu. Įdomu, jog A.Sadeckas sakė, kad puolimas prieš jį prasidėjo tuoj po to, kai gegužės 23 dieną viename Kauno viešbutyje V.Šustauskas ir dar vienas Seimo narys, kurio pavardės A.Sadeckas neatskleidė, susitiko su H.Daktaru.
Taigi sukeltas dar vienas triukšmelis, kuris, aišku, dar labiau sumenkins ir taip beveik per didinamąjį stiklą vos įžiūrimą Seimo autoritetą.
Negana jau esamų skandalų, atrodo, bręsta dar vienas. Šį kartą tarp Seimo ir Prezidentūros. Nestokojantis „valstybinių idėjų“ Seimo Europos komiteto vadovas V.Andriukaitis užsimojo nei daugiau, nei mažiau, o keisti Konstituciją ribojant Prezidento galias, jas perduodant Vyriausybei. Tiksliau - Premjerui. Matyt, ir V.Andriukaitis, kaip ir jo partinis patronas, mano, kad dabartinis Premjeras atėjo valdyti Lietuvos amžiams. Aišku, su visa savo partija. V.Andriukaitis taip pat siūlo įvesti vicepremjero pareigybę ir išplėsti ministerijų pareigūnų įgaliojimus. Nėra abejonės, kad ši V.Andriukaičio „racionalizacija“ susilauks didelio Prezidento ir jo patarėjų štabo nepasitenkinimo. Juk visai neseniai Prezidentas išreiškė pageidavimą žymiai padidinti jo galias. Kai kurie apžvalgininkai tokius žaidimus dėl papildomų galių vertina gana skeptiškai. Jų žodžiais tariant, ir vieni, ir kiti pareigūnai taip elgiasi tik todėl, kad pristigo idėjų ir jokiu būdu nenori prarasti valdžios. Bet kitaip ir būti negali. Juk „atėjo amžiams“.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"