Keturgubas
nulis
Taip galima būtų pavadinti birželio
15 dieną įvykusius pakartotinius Seimo narių rinkimus keturiose
rinkimų apygardose. Nuo karšto oro aptingę rinkėjai parodė, kaip
jie vertina Seimo narius. Daugumai rinkėjų pasirinkus sodo darbus,
pramogas gamtoje ar šiaip aktyvų poilsį namie, ir todėl Seimo narių
liko 137. Suprantama, tokie tarpiniai rinkimai, likus pusantrų metų
iki eilinių Seimo rinkimų, nėra labai svarbūs. Bet jie įdomūs tiems,
kurie nori prieš artėjančius lemiamus mūšius pasitikrinti jėgas
arba pasižiūrėti į partijų populiarumo lygį atskirose apygardose.
Buvo galima tikėtis valdančiosios Socialdemokratų partijos arba
sparčiai populiarėjančios Liberalų demokratų partijos kandidatų
sekmės. Bet įvykiai pakrypo kita linkme.
Trijose iš keturių rinkimų apygardų tvirtai pirmavo dešinieji kandidatai.
Senamiestyje konservatorė V.Aleknaitė-Abramikienė daugiau nei 500
balsų pirmavo prieš kailių magnatę N.Veličkienę, beje, kažkada simpatizavusią
tiems patiems konservatoriams (ir kokių tik partijų rėmėja nebuvo
ši ponia!). R.Pakso tėvonijoje Antakalnyje didysis Prezidento oponentas
ir buvęs liberalų vadas E.Gentvilas gavo beveik 60 proc. atėjusių
balsuoti žmonių paramą. Su 4,5 tūkst. rėmėjų (tiek gavo E.Gentvilas)
praeituose Seimo rinkimuose daugelis kandidatų, ypač mažesnėse apygardose,
jau galėjo tikėtis pergalės. Ir balsavo Antakalnyje daugiau nei
20 proc. visų rinkėjų daugiausia iš visų keturių apygardų (pusė
rinkėjų skaičiaus, reikalingo tam, kad rinkimai būtų laikyti įvykusiais).
Panevėžyje situacija priminė 1996 metų Seimo rinkimus, kai ant dešiniųjų
sėkmės bangos Lietuvoje buvo net šešiolika rinkimų apygardų, kur
antruosiuose balsavimo ratuose varžėsi po du dešiniuosius atstovus.
Tada smarkiai laimėjo konservatoriai. Šiandien situacija kitokia.
Pirmiausia jungtinį K.Bobelio vadovaujamą krikščionių demokratų
partinį lipdinį dešiniuoju laikyti galima tik su didelėmis išlygomis.
Antra, dabar turime pakeistą Seimo rinkimų įstatymą, kuris antrojo
balsavimo rato nenumato.
Daugiausia galvosūkių uždavė Šeškinės rezultatai. Nors ten balsavo
tik 4519 iš 37148 rinkėjų, pats jėgų išsidėstymas kelia nemažą nuostabą.
Kad pirmoji buvo ministrė V.Blikevičiūtė, gal ir nėra keista. Bet
centro-liberalų atstovė G.Kvieskienė liko tik trečia. Antrąją vietą
su beveik 900 balsų užėmė žymiojo J.Veselkos bendražygis ir dešinioji
ranka V.Lazinka, įsigudrinęs rinkimų išvakarėse neblaivus sukelti
peštynes LRT kavinėje. Pasirodo, skandalai yra tik į naudą veselkininkams,
o žmonės tokius kovotojus už teisybę myli. Yra apie ką pagalvoti
rinkimų technologijų specialistams
Jei šeškiniečių simpatijų vektorius
nepasikeis, ten gali drąsiai kandidatuoti J.Veselka, V.Šustauskas
ar net pats M.Murza. Mes stebėjomės tokių radikalų sėkme kituose
Lietuvos miestuose. Bet gal jiems ar į juos panašiems pasisektų
ir čia, sostinėje?
Rimčiausias signalas duotas R.Pakso rėmėjams. Nors Prezidentas ir
tikino, kad rinkimai bent dviejose apygardose turėtų įvykti, šį
kartą aiškiaregių pranašystės nebuvo teisingos. Prezidentą rėmęs
elektoratas nesivargino eiti į rinkimus, ką patvirtina ir prastoki
liberalų demokratų rezultatai. Žinoma, kad iki visuotinių Seimo
rinkimų dar toloka, o Prezidento reitingai pagaliau pavijo kadenciją
baigusio prezidento V.Adamkaus reitingus, vis tiek neramu o jei
rinkėjai nekibs ant saldainių ir skambių šūkių jauko? Ar beišgelbės
liberalus demokratus dosni aviatorių labdara? Ar užteks pergalei
užkeikto vandens ir gydomojo tualetinio popieriaus? Ar pagelbės
šūkis: Tvarka bus?
Prastokai pasirodė ir valdančioji Socialdemokratų partija. Buvusioje
Vilniaus vienadienio mero G.Paviržio apygardoje Senamiestyje socialdemokratai
tebuvo treti. Nejau tai valdančiosios Socialdemokratų partijos saulėlydžio
pradžia? Juk ir pikti žemdirbiai jau nežada remti LSDP.
Šiaip tarpiniai rinkimai į tuščias Seimo narių vietas nebuvo labai
įdomūs. Kai kurie politikai iš viso pralaukė šį antraeilį politinį
susirėmimą krūmuose. Pavyzdžiui, nuosaikieji konservatoriai, didžiausiame
šalies dienraštyje viešai pareiškę, kad remia K.Bobelio krikščionis
demokratus. Bet sostinėje krikščionių demokratų rezultatai buvo
liūdniausi. Ką daryti Vilniaus krikščionims demokratams, kai jų
sostinės skyriaus pirmininkas E.Pabarčius toje pačioje Šeškinėje
liko paskutinis, aštuntas?
Regis, mūsų rinkėjai, pavargę nuo valdžios vyrų korupcijos, balsavo
kaip visada prieš. Tokia lietuviška logika, kai, idealizuojant
populistus ir demagogus, po kelerių metų, jais nusivylus, nuo jų
nusisukama. Taip ir stypsome plyname lauke su vienintele ir nepakartojama
kairiąja nomenklatūrininkų partija bei suvargusia politine dešine.
Nykų politinį peizažą kartais sudrumsčia tik eilinis Lietuvos gelbėtojas,
žadantis aukso kalnus. Kas dabar šioje eilėje pirmas? Nejau agurkinis
Kėdainių baronas? Apsaugok, Viešpatie
O politikai po nedidelio sukrėtimo tik nusipurtė rinkimų dulkes
ir pralaimėjimo gėdą. Daryti globalias išvadas dar per anksti, tačiau
įžvalgiausieji jau galanda kardus 2004 metų rudeniui. Keturgubo
nulio įspūdį greitai nustelbė užsitęsęs skandalas su Vilniaus mero
rinkimais. Įvykiai dideliu pagreičiu ritasi kriminalinio trilerio
link. Darosi keista kokiu medumi patepta ta mero kedė, kad už
ją kovojama vos ne bušido stiliumi? Epopėja su dingusiais, susirgusiais
ar kailius išvertusiais deputatais tikrai verta romanisto plunksnos.
Ką jau mums, vargšams žurnalistams, rašyti. Ne tas žanras! Kad ir
kaip pasibaigtų ši sostinės mero istorija, jau dabar aišku, kad
iki skaidrios, europinio lygio politikos, apie kurią mėgsta kalbėti
mūsų politinės demagogijos meistrai, mums dar tikrai toloka
Darius VILIMAS
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|