Atnaujintas 2003 m. birželio 27 d.
Nr.50
(1154)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Gimtas kraštas


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Gyvos „Bernatonių“ pamokos

“Bernatonių” žemės ūkio bendrovės
mechanizatorius Arūnas Šabonas, direktorius Petras Brukas Lauko dienoje jautėsi tikrais
šeimininkais
Lauko dienoje buvo demonstruojama nemažai vokiškos technikos, tad čia buvo ir Vokietijos specialistų. Vienas jų - Bernard Fraytag (kairėje). Jo kolega iš Lenkijos Slawomir Sikora irgi domėjosi „New Holland“ traktoriais bei kitokia žemės ūkio technika

“Lytagros” generalinis direktorius Adomas Balsys seminaro dalyviams pasakojo apie bendrovės veiklą bei pažangias technologijas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Tradicija virto poreikiu

Nors žemės reforma dar nebaigta, tačiau veiklūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nesėdi sudėję rankų, nelaukia, kol kas nors jiems iš šalies atneš apsčiai pelno ir gerovės, o dirba, ieško, su atida žvelgia į ateinančią dieną. Tokia yra AB “Lytagra”, kuri gyvu pavyzdžiu propaguoja ir platina našią šiuolaikinę vakarietišką žemės ūkio techniką, pažangiausias technologijas. Visa tai bendrovės specialistai išbando savo antrinėje žemės ūkio bendrovėje “Bernatoniai“, įsikūrusioje Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.), Bernatonių gyvenvietėje.
Šiame ūkyje taikomos pažangiausios žemės ruošos, pašarų gamybos technologijos, naujausią techniką bendrovės šeimininkai demonstravo neseniai įvykusioje jau tradicija tapusioje Lauko dienoje. Į ją suvažiavo gausus būrys ūkininkų, žemės ūkio bendrovių specialistų iš visos Lietuvos, Žemės ūkio ministerijos atstovai, mokslininkai, kai kurių užsienio firmų specialistai. Nors naujausias technologijas bendrovės šeimininkai demonstruoja ne pirmą kartą, tačiau, anot “Bernatonių” direktoriaus Petro Bruko, pakartoti pamoką niekad nepakenks. Be to, kai kurie žemdirbiai čia atvyksta pirmą kartą ir daug ko jie iki šiol gal nebuvo girdėję.

Sėja be arimo

Viena naujovių – neariminis žemdirbystės būdas. Jei dar palyginti neseniai žemdirbystė be plūgo buvo neįsivaizduojama, tai “Bernatonyse” jau ketveri metai žemė sėjai paruošiama jos neariant. “Lytagros” specialistai, nuolat besidomintys naujovėmis, prieš keletą metų apie beplūginį žemės ruošos būdą sužinojo Vokietijos firmoje “Horsh”, pamatė, kaip tokiu būdu žemė paruošiama sėjai. Ši firma yra neariamos žemdirbystės pasaulyje pradininkė ir propaguotoja. “Lytagra” įsigijo šios firmos technikos, ją išbandė savo ūkio laukuose ir pasėjo javus, prieš tai žemės nesuarusi. Dabar Lauko dienoje-seminare specialistai paaiškino, kad pirmiausia nuskutamos ražienos, po to pneumatinė tiesioginio sėjimo sėjamoji įterpia sėklą, dirva privoluojama. Tai viename lauke ir buvo pademonstruota. “Lytagros” generalinis direktorius Adomas Balsys ėjo per nuskustą dirvą, kišo ranką į žemę ir susirinkusiems žmonėms rodė, kaip skutikas gražiai nukirtęs piktžolių šaknis. Ne vienerių metų patirtis rodo, kad, taip dirbant, derliaus gausa nė kiek nenukenčia, pasėliai gražūs, vešlūs. Tuo įsitikino ir šio seminaro dalyviai, pasižvalgę po žiemkenčių laukus ir vasarojų. Iš 748 ha žiemkenčių tik 28 ha buvo užsėti, prieš tai lauką suarus. Visa kita apsieita be arimo. Visas vasarojus irgi pasėtas be plūgų.
Nauda iš tokios technologijos ta, kad sutaupoma kuro, taigi ir pinigų (1 ha - apie 100-150 Lt). Taip pat sėjai mažiau sugaištama laiko. Visa tai turės įtakos konkurencinėje kovoje ne vien dabar, bet ir įstojus mums į Europos Sąjungą. Beje, po kurio laiko “Lytagra” tapo “Horsh” firmos atstove Lietuvoje.
Kitame lauke buvo demonstruojamas galingas savaeigis purkštuvas “Caruelle Master 3030”. Jo užgriebio plotis - 30 m, rezervuaro talpa - 3000 litrų. Tad nemažame lauke per trumpą laiką galima daug nupurkšti. Tiesa, jis kainuoja per 40 tūkst. litų. Tad ne vienas ūkininkas tik kraipė galvą, išgirdęs tokią kainą. Bet nereikia manyti, kad kai kurie ūkininkai, žemės ūkio bendrovės tokios ir dar brangesnės technikos neperka. Jei nepirktų - “Lytagrai” neapsimokėtų ja prekiauti. Visa vakarietiška technika, palyginti su mūsų uždarbiais, yra brangi. Netolimoje ateityje, kai įstosime į Europos Sąjungą ir gausime iš jos paramos, tokios technikos įsigysime daugiau. Tokią viltį puoselėja ir vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų iš Babtų seniūnijos Juozas Staliūnas. Jis kaip tik turi laikinai, išbandymui iš “Lytagros” įsigijęs minėtąjį purkštuvą, juo nupurškė apie 800 ha pasėlių ir liko patenkintas. O šio ūkininko neapgausi, nes jis - žemės ūkio inžinierius su aukštuoju išsilavinimu, savo ūkyje turi nemažai našios technikos, šeimininkiškai pasveria kiekvieną sumanymą, skaičiuoja kiekvieną centą ir tik tada tą centą bei litą išleidžia. Tad ir dabar jis nutarė našųjį purkštuvą įsigyti, tik norėtų ir tikisi ES paramos.

Elektronikai reikia žinių

“Bernatoniai” turi daug našios pašarų ruošos technikos. Ji taip pat buvo demonstruojama žolynų lauke. Nemažai tokios gamina vokiečių firma “Krone”. Tai rotacinės šienapjovės, grėbliai, rulonų presai bei kt. Gražu buvo žiūrėti, kaip dirbo šienapjovė - ji niekur nepaliko kupstų, žolių kuokštų, tiksliai kopijavo dirvos paviršių. Tai, kaip sakė bendrovės specialistai, esanti didžiausia Europoje gaminama šienapjovė. Beje, joje veikia metalo detektorius - jei su žole į agregatą patenka koks vielos gniužulas, metalo gabalas, užsidega signalinė lemputė, ir šienapjovė sustoja. Tai išvydo ir šio seminaro dalyviai.
Dar vienas pažangos akcentas - ritinių presas. Jis iš sąvalkų surenka nupjautą žolę, ją suslegia į pusės tonos ritinius ir apvynioja polietileno plėvele. Toks pašaras tarsi užkonservuojamas, jame ilgai išsilaiko visos maistingosios medžiagos. Tiesa, brangoka, tačiau nauda ateina per gyvulius, kuriems tas pašaras skirtas.
Seminaro šeimininkai, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje “prikimšta” nemažai elektronikos. Pavyzdžiui, tarptautinės korporacijos “New Holland” (ji gamina traktorius Anglijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, javų bei pašarų kombainus - Belgijoje, Italijoje) traktoriuose veikia elektroninė degalų įpurškimo sistema, kita pažangiausia įranga. “Neaišku, kaip su tokia technika reikėtų dirbti”, - samprotavo kai kurie ūkininkai. „Lytagros“ generalinis direktorius A. Balsys nepaneigė, kad su tokiu traktoriumi “būtų ką veikti ir inžinieriui”. Nors įsisavinti visus naujausios technikos ypatumus gali kiekvienas darbštus ir sumanus traktorininkas. Štai bendrovės mechanizatorius Arūnas Šabonas naujausia šiuolaikine technika dirba kuo puikiausiai. Tik reikia domėtis ir stengtis. Išeitis viena - visiems reikia mokytis, tobulėti. Ne vien valdyti traktorių, bet ir kitose srityse. Anksčiau ar vėliau gyvenimas to pareikalaus. Ypač mums esant Europos Sąjungoje, kai konkurencija paaštrės ir į pirmą vietą iškils tvirtos žinios, nuovoka, gebėjimas dirbti, organizuoti. Todėl ir ši Lauko diena-seminaras yra tarsi pamoka, praktiniai užsiėmimai visiems, kuriems rūpi pažanga. Nes viena, kai naują galingą traktorių, purkštuvą, kombainą pamatai stovintį parodoje ar garaže, kita, kai matai jį dirbantį.

Pirmiausia - išbandome

„Lytagros“ generalinis direktorius A.Balsys atkreipė dėmesį, kad jų bendrovė neima aklai visos siūlomos užsienietiškos technikos, nes ne visa ji tinka dirbti Lietuvos sąlygomis. Tai - klimatas, žemių struktūra, kitos aplinkybės. “Bernatonyse” pirmiausia visa technika išbandoma ir tik tada siūloma pirkti. Tai praktiška ir sąžininga. Panašiai buvo ir, tarkime, su žolynų sėkla. Prieš kurį laiką buvo parsivežta neblogos sėklos iš Danijos, Olandijos, bet paaiškėjo, kad mūsų gamtos sąlygomis toji sėkla netinkama, ir jos teko atsisakyti. “Tad nereiškia, kad visa, kas pagaminta Vakaruose, mums yra priimtina ir mes viską imame,- sakė bendrovės vadovas. - Pavyzdžiui, bendraujame su Rusijos Vladimiro traktorių gamykla, kuri išleidžia mažesnius ir pigesnius traktorius - jie tinka mažesniems sklypams. Tai paranku vidutiniesiems ūkininkams”.
Drauge generalinis direktorius pastebėjo, kad per visą atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje laiką nesuformuota žemės ūkio strategija. Įvairaus lygio valdininkai blaškosi, ieškodami vienokių ir kitokių išeičių, bet jų nesuranda. Tai parodė ir neseni įvykiai, kai vieni aukšto lygio valdininkai žemės ūkiui pažadėjo kalnus pinigų, kiti pareiškė, kad tų pinigų nėra. Tad didžiausia problema esanti valdžios sluoksniuose.
“Lytagra”, “Bernatoniai” palaiko vis glaudesnius ryšius su mokslininkais, kurie pataria, pamoko. Ir šioje Lauko dienoje mokslo specialistai perskaitė ne vieną pranešimą, patarė, kaip geriau ūkininkauti.

Benjaminas ŽULYS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija