| Nepagarba
didvyriams Ramybės parke
Kaune, Vytauto prospekte esančiam
Ramybės parke, kažkada buvo Karmelitų kapinės. Jose buvo palaidoti
įžymūs žmonės. Tai Nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas
Juozas Tūbelis (vėliau jo palaikai, sovietmečiu naikinant kapines,
artimųjų buvo perkelti kitur), pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės
vado Silvestro Žukausko palaikai iki šiol tiksliai nenustatytoje
vietoje ilsisi ir dabar. Čia buvo palaidoti prieškario Lietuvos
lakūnai, kiti žymūs mūsų tautos vyrai, garsinę Lietuvą.
Vieni ryškiausių Lietuvos didvyrių - S.Darius ir S.Girėnas, kurių
balzamuoti kūnai turėjo atgulti specialiai tam tikslui pastatytame
mauzoliejuje, jo vėsiame rūsyje. Mauzoliejų suprojektavo architektas
Vytautas Žemkalnis. Mauzoliejus buvo beveik pastatytas, tačiau numatyto
tikslo įgyvendinti nespėta. Sovietmečiu ši vieta buvo užpilta žemėmis,
kad jokio ženklo neliktų apie didvyrių žygdarbį. Jų palaikus Lietuvos
patriotai daug metų slėpė dabartinio Kauno medicinos universiteto
rūsyje.
Po daugelio metų Dariaus ir Girėno mauzoliejus dabar vadinamajame
Ramybės parke buvo surastas ir atkastas. Bet štai jau ne vieneri
metai ši garbi vieta palikta be priežiūros. Čia ir greta jos prieglobstį
randa valkatos ir girtuokliai, aplinkui keroja žolynai.
Kauno miesto valdžia ne vieneri metai diskutuoja su šalies valdininkais,
kas turėtų rūpintis mauzoliejaus rekonstrukcija bei priežiūra. Vieni
sako, kad tai - ne vien miesto reikalas, o visos Lietuvos, nes didvyriai
pelnė garbę visai Lietuvai. O šalies valdžia tvirtina, kad Darius
ir Girėnas skrido ir jų palaikai buvo atskraidinti į Kauną, čia
jie ir palaidoti. Tad esą tegul Kauno valdžia rūpinasi mauzoliejumi,
finansuoja jo rekonstrukciją. (Buvo net svajota virš jo uždėti stiklinį
gaubtą.) Pagaliau pasigirsta balsų, kad gal reikėtų mauzoliejų vėl
užkasti
Atgimus Lietuvai, įmonės Palikimas buvusio direktoriaus dr. J.Voronavičiaus
iniciatyva tame pačiame Ramybės parke buvo atstatytas paminklas
Žuvome dėl Tėvynės. Šiandien jis apterliotas, apardytas, nuo jo
nuplėštas Vyties kryžius. Ir niekam nė motais, taip pat ir Kauno
miesto savivaldybei.
Varganai atrodo ir paminklas Kryžius - medis, skirtas Birželio
sukilėliams prieš sovietų okupaciją, jo aplinka.
Ramybės parke esančių paminklų priežiūra, globa galėtų rūpintis
greta esančios V.Kudirkos vidurinės mokyklos bendruomenė. Mokiniams
tai būtų tarsi gyvoji pamoka apie Lietuvos praeitį, jos didžiavyrius,
akistata su šia ir ateinančia diena.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, LKD Kauno skyriaus Švietimo ir kultūros
sekcija kreipėsi į Kauno miesto merą Arvydą Garbaravičių, atkreipdamos
dėmesį, kad tokia apgailėtina ir tautą žeidžianti padėtis Ramybės
parke yra skubiai taisytina.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|