Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Krikščionybė pasaulyje
Liudijimai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Mindaugo karalystės relikvija

Ypatinga krikščioniškosios dailės relikvija “Pasionalas”, arba “Anžu legendariumas”, - Kristaus bei šventųjų kankinių gyvenimo ir kančių istorijos knyga

Taikomosios dailės muziejuje nuo 1999 metų pabaigos veikianti paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“, atnaujinama kas pusę metų, liepos pradžioje buvo vėl atnaujinta septintąjį, tai yra paskutinįjį kartą. Gruodžio 31-ąją ji bus uždaryta.
Atnaujintoje parodoje - trys svarbiausi akcentai. Kaip liepos 3 dieną spaudos konferencijoje kalbėjo Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, visos parodos kulminacija - Mindaugo karalystės relikvijos eksponavimas. Ši relikvija saugoma Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve Berlyne. Tokios relikvijos paprastai niekam neskolinamos.
Tačiau šio archyvo direktorius dr. Jurgenas Kliosterhiujis, atlydėjęs relikviją ir dalyvavęs spaudos konferencijoje, Lietuvai padarė malonią išimtį. Jo nuomone, ši reta brangenybė skleidžia malonią XIII amžiaus šviesą. Relikvija - tai lotynų kalba rašytas Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 metų dovanojimo raštas. Šiuo dokumentu prieš dvejus metus vainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui Livonijoje - Lietuvos ir paties valdovo krikšto bei karūnavimo tarpininkui - Sėlos žemę. Raštas patvirtintas vieninteliu išlikusiu valdovo antspaudu, kuriame vaizduojamas soste sėdintis karūnuotas karalius, rankose laikantis skeptrą ir valdžios obuolį. Šis antspauduotas dokumentas, kurio turinio autentiškumą patvirtina popiežiaus bulė bei vėlesnis nuorašas, yra svarbiausia išsaugota istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu.
Iš lotynų kalbos prof.Eugenijos Ulčinaitės išverstą visiems mums brangų dokumento tekstą pateikiame visą: „Mindaugas, Dievo malone pirmasis Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis raštas, linki gerovės gyvojo Dievo Sūnuje. Kadangi mielas mums Kristuje magistras ir Švč.Marijos Vokiečių ordino Livonijoje broliai savo tikėjimu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš pagonių tamsos, kad kartu su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, nes jų pagalbos dėka Apaštališkojo Sosto Valdytojas padėjo mums atgimti per krikšto vandens malonę ir savo įprasto kilnumo dėka leido mus karūnuoti visos Lietuvos karaliumi. Taigi kai su nuolatiniu rūpesčiu mąstėme, ką mes turime padaryti tos karalystės išsaugojimui ir apgynimui, akylaus įžvalgumo dėka pastebėjome, jog krikščioniškojo tikėjimo labui mums yra tiesiog būtina minėtam magistrui ir Livonijos broliams suteikti kokį nors karališką dovanojimą. Ir nors šių brolių nepaprastai naudingas Ordinas yra laimingai Viešpaties įkurtas, kad teiktų ypatingą pagalbą šiai Bažnyčiai ir kad jie tokiu būdu galėtų mums daugiau padėti, ir kad mes lengviau ir galingiau galėtume pasipriešinti mūsų karalystės užpuolikams ir maištininkams prieš tikėjimą, nes niekas nebus verčiamas kovoti savo karinių išteklių sąskaita, pritariant mūsų įpėdiniams, minėtiems Livonijos žemės magistrui ir broliams laisvam ir amžinam naudojimui skiriame Sėlos žemę, tai yra Medenos, Pelonos, Maleišių, Tauragių teritoriją su jų valdomis. Šio fakto amžinam paliudijimui liepėme sutvirtinti šį raštą mūsų antspaudu. Duota Viešpaties Metais 1255, spalio mėnesį“.

Pasaulis yra Dievo

Dešimtojoje metinėje generalinėje tarpparlamentinėje stačiatikių asamblėjoje

Birželio pabaigoje viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“ vyko Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TOA) sesija. Ši organizacija įsikūrė prieš dešimt metų Atėnuose. Kasmet paskutinę birželio savaitę vis kitoje šalyje vyksta asamblėjos, telkiančios pasaulinę stačiatikių bendruomenę, svarstančios itin svarbius klausimus ne tik šiai bendruomenei, bet ir visam pasauliui. Šiais metais iš dvidešimt trijų pasaulio šalių stačiatikiai rinkosi į Vilnių. Be žinomų Europos šalių - Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Albanijos ir kt., atvyko atstovai iš JAV, Australijos, Ugandos, Palestinos, Kipro. Dauguma jų - parlamentų nariai. Visus globojo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos TOA pirmininkas, Seimo narys Nikolajus Medvedevas, atidaryme sveikinimo kalbą pasakė LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Smagiame kelionių vežime

Teodora Dilkienė funikulieriumi kyla į Pilato kalną Šveicarijoje

Esu keliavusi viena ir su sūnumi dar anuomet po SSRS ir vadinamąsias kapitalistines šalis. O kai SSRS suiro kaip senas sutrūnijęs laivas, atsirado galimybė keliauti po visą Europą ir Ameriką.
Po Europą keliavau pasirinkdama įvairias Lietuvos turizmo agentūras. Iš jų išskirčiau agentūrą „Titano vartai“. Malonu bendrauti su jos darbuotojomis - direktore ir kelionių vadove Teodora Dilkiene bei gide Akvile Šaikūniene.
Paklausta, nuo ko viskas prasidėjo, Teodora sako, kad žmogaus gyvenimą lemia atsitiktinumai. Kai dar mokėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, vieną vasarą dirbo vadove moksleivių stovykloje Juodkrantėje. Ta nuotaikinga vasara visiškai pakeitė merginos gyvenimą. Ji ekonomiste netapo, o sumanė studijuoti geografiją Pedagoginiame institute.

„Be Dievo malonės esame kaip saulės neapšviestas mėnulis“

Kunigas Liudas Serapinas

Birželio 8 dieną aštuoniasdešimties metų amžiaus jubiliejų minėjo ilgametis Priekulės klebonas, dabar Palangos parapijos rezidentas kunigas Liudas Serapinas. Šis jubiliejus sutapo su 55 metų kunigystės sukaktimi, pažymėta balandžio 25 dieną Palangos bažnyčioje.
Kunigo gimtinė – Babrungėnų kaimas, netoli Platelių, – ežerais, miškingomis kalvelėmis ir slėniais padabintas kraštas. Gimtasis kaimas, prigludęs prie Babrungo upės krantų, alsavo gamtos ir Dievo artumos dvasia. Būsimasis kunigas Liudas pasaulį išvydo 1923 m. birželio 8 d. Jis buvo pirmagimis septynių vaikų šeimoje. Kunigas mena pirmąsias vaikystės šv. Mišias mažutėje Beržoro bažnytėlėje, netoli tėviškės. Jis dar vaikystėje jaunesniosioms sesutėms ir broliui procesijas rengęs.
Pirmieji mokslo žingsniai – Babrungėnų, vėliau Didvyčių pradžios mokyklose. 1934 metais būsimasis kunigas pirmą kartą išvyksta iš tėviškės - vienerius metus mokosi Plungės gimnazijoje, išlaikomoje kapucinų. Vienuolių kapucinų dvasia padaro gilų įspūdį jaunai imliai sielai. “Mane žavėjo šv. Pranciškaus dvasia: iki šiol menu vienuolyno vadovą tėvą Manfredą, pamokslininką bei dvasios tėvą Hermaną, kurie mano sieloje paliko gilų būsimų idealų formavimo pėdsaką”, – sakė kunigas.

Paskelbtas Popiežiaus dokumentas „Ecclesia in Europa“

Popiežius Jonas Paulius II pasirašo dokumentą „Ecclesia in Europa“

Dvasinio atgimimo vadovas naujajai Europai

Popiežiaus Jono Pauliaus II naująjį apaštalinį paraginimą „Ecclesia in Europa“ („Bažnyčia Europoje“) galima vadinti dvasinio atgimimo vadovu mūsų žemynui, ieškančiam tvirtos atramos vykstančiame integracijos procese. „Krikščioniškosios šaknys yra esminė ateities garantija Europai“, - sakė Šventasis Tėvas, birželio 28 dieną pasirašydamas dokumentą Vatikano Šv.Petro bazilikoje per mišparus šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventės išvakarėse.

Prie Avirio ežero

Valančiukų sąskrydžio dalyviai prie Leipalingio Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios

Nauju derliu kvepiantys kalneliai, tyvuliuojantys ežerai sukvietė Marijampolės apskrities, Vilkaviškio vyskupijos, valančiukus į sąskrydį, kuris vyko Leipalingyje.
Valančiukus sutiko Leipalingio vidurinės mokyklos tikybos mokytoja Daiva Marčiulionienė ir Leipalingio Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Jonas Alesius, kuris ta proga aukojo šv. Mišias. Jis linkėjo gyventi blaiviai, sveikai ir kurti Lietuvą be kvaišalų ir melo.

Graikų apeigų katalikų šventė

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado palankios sąlygos tautinių mažumų veiklai. Vilniaus ukrainiečių bendrijos (pirmininkė Natalija Šertvytienė) graikų apeigų katalikų veiklos centru tapo Vilniaus Švč.Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia, kurios titulinė šventė yra Sekminės, šiais metais švęsta birželio 8 dieną.
Bažnyčios vidus kol kas pristatytas pastolių. Tačiau dešinėje pusėje įrengta koplyčia - jauki ir šilta, papuošta Kristaus ir Švč.M.Marijos paveikslais. Sekminių dieną koplyčia buvo padabinta berželių šakomis. Prie didžiojo altoriaus pastatytas berželis buvo ypatingas. Sekminių ugnį vaizduojančiuose plakatėliuose primintos Šventosios Dvasios dovanos: išmintis, supratimas, maldingumas, patarimas, žinojimas, tvirtumas, Dievo baimė.

Po švenčių prabudus

Galima drąsiai pasakyti, jog praėjusią savaitę ne tik Vilnius, bet ir visa tauta dainavo, šoko Pasaulio lietuvių dainų šventėje, minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų ir Valstybės dieną. Kaip pastebėjo ne vienas šių įspūdingų renginių dalyvis, šiomis dienomis, per Valstybės dieną, jie pasijuto tarsi vėl susikibę rankomis Baltijos kelyje. Stebino nepaprastas visiškai nepažįstamų žmonių draugiškumas ir nuoširdumas vienas kitam, ko jau seniai nėra buvę. Šventė iš tiesų atitiko jos rengėjų sumanytą pavadinimą - MES. Netgi policijos pareigūnai džiaugėsi, jog švenčių dienomis nusikaltimų kreivė smarkiai smuktelėjo žemyn. Sostinės gyventojai ir dešimtys tūkstančių svečių, užplūdę senąjį Vilnių, netgi visai nesipiktino dėl didelio užsienio svečių skaičiaus ir dėl renginių gausybės, patirtų transporto nepatogumų. Visi suprato tų renginių reikšmę Lietuvai. Ne vienas džiaugėsi, jog prieš šventes Seimas priėmė nutarimą paskelbti 2004 metus Kalbos ir knygos metais, minint lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį. Džiaugiamasi buvo ir tuo, kad Seimas iškart po pateikimo pritarė įstatymo pataisai, pagal kurią valstybinės vėliavos turėtų nuolat plazdėti prie visų bendrojo lavinimo mokyklų.