| Telšių
vyskupijoje
Šilalės dekanate
Biblijos paroda
Kaltinėnai. Biblija,
arba Šventasis Raštas, yra labiausiai skaitoma knyga pasaulyje.
Ir ne tik skaitoma. Jos tekstas, parašytas Dievo įkvėptų žmonių,
veikia skaitytojus daugiau nei kitos knygos. Anot taiklaus Kauno
Varpo gimnazijos etikos mokytojos Aurelijos Venclovienės pastebėjimo,
Dievo žodis slepia savyje galingą jėgą, kuri yra tikėjimo atrama,
sielos maistas ir neišsenkantis dvasios šaltinis, todėl krikščionims
turi būti plačiai atvertos durys į Bibliją. Nieko nestebina tai,
kad įvairiose krikščioniškose šalyse įsikuria Biblijos draugijos,
populiarinančios Šventąjį Raštą, užsiimančios jo leidimais. Lietuvoje
Biblijos draugija (LBD) įkurta prieš dešimt metų. Tai tarpkonfesinė
visuomeninė organizacija, įregistruota Teisingumo ministerijoje.
LBD įkūrė aštuonių krikščioniškų bažnyčių atstovai: Romos katalikai,
evangelikai baptistai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai,
evangelikai sekmininkai, sentikiai, septintosios dienos adventistai
ir stačiatikiai. LBD rūpinasi Šventojo Rašto vertimu į lietuvių
kalbą, jo leidimu, platinimu. Draugijos prezidentas yra katalikų
kunigas Vaclovas Aliulis, MIC. Draugija leidžia metraštį Biblijos
šviesa.
Birželio 21 dieną Kaltinėnų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Jaunimo
centro salėje buvo atidaryta kilnojamoji Biblijos paroda, pavadinta
Biblija istorijoje ir šiandien. Ši paroda, parengta Švedijoje,
jau buvo eksponuota Estijoje ir Latvijoje, taip pat Lietuvos miestuose:
Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje. Kaltinėnų (Šilalės
r.) klebono kun. Petro Linkevičiaus pageidavimu paroda atkeliavo
į nediduką Žemaitijos miestelį, garsėjantį nuostabiais klebono darbais.
(S.Nijolės Sadūnaitės globos namai, reabilitacijos centras, kurių
aplinka ypač gražiai sutvarkyta, sparčiai besikeičiantis piliakalnio
vaizdas: Atgimimo kryžius, Lurdas, Kryžiaus kelio stotys.) Kone
kas dieną čia lankosi ekskursijos.
Parodos lankytojai viską sužinos apie Bibliją. Pavadinimas kilęs
iš graikiško žodžio biblion, reiškiančio knygos. Šventojo Rašto
knygų yra labai daug. Jos sugrupuotos į dvi stambias dalis. Tai
Senasis Testamentas, apimantis pasakojimus apie žydų tautos augimą
iki Kristaus, ir Naujasis Testamentas: keturios evangelijos, parašytos
skirtingoms bendruomenėms. Mato evangelija plito tarp žydų krikščionių,
Morkaus buvo pamėgta persekiojamos Romos krikščionių bendruomenės.
Luko mielai skaitė išsilavinę Romos ir Graikijos piliečiai, Jono
parašyta Palestinoje; be Evangelijų, dar yra Apaštalų darbai, Pauliaus
ir kitų apaštalinės dvasios vyrų laiškai bei Apreiškimas Jonui.
Parodoje daug vietos skirta Senojo Testamento aiškinimui. Istorija
prasideda nuo Abraomo, turtingo piemens iš Chaldėjų Ūro. Viešpats
tarė Abraomui: Eik iš savo gimtojo krašto, savo tėvų namų, į kraštą,
kurį tau parodysiu (Pr12, 1). Tai nutiko maždaug apie 1900 metus
prieš Kristų. Pasakojimai apie Abraomą, jo sūnų Izaoką, šio sūnų
Jokūbą, Jokūbo sūnų Juozapą ir kt. ilgai keliavo iš lūpų į lūpas,
paskui buvo užrašyti. Nuotraukoje matome akmeninę plokštę, kurioje
užrašytas seniausias žinomas rišlus tekstas iš karaliaus Saliamono
laikų, apie 950 metus prieš Kristų. Sinajaus kalno olose ir Kanaane
rasta užrašų, datuojamų XII amžiumi prieš Kristų. Naujųjų amžių
archeologiniai ir moksliniai tyrimai patvirtina Biblijoje minimų
vietų ir įvykių autentiškumą.
Parodoje galime atsekti Šventojo Rašto vertimo į lietuvių kalbą
eigą. Matome viso Biblijos teksto vertėjo Jono Bretkūno (1536-1602)
rankraščio faksimilės kopiją. 1599 metais pasirodė kanauninko Mikalojaus
Daukšos iš lenkų kalbos išverstas mažosios J.Vujeko postilės tekstas,
pavadintas Postilla catholica. XVII a. vos ne visą Bibliją išvertė
ir Londone pradėjo leisti reformatas B.Chilinskis, kilęs iš Kėdainių.
Pirmą kartą visas Naujasis Testamentas pasirodė Karaliaučiuje 1701
metais. Jo vertėjas - liuteronas S.Bitneris. Naudodamiesi J.Bretkūno
rankraščiu, visą Bibliją išvertė ir 1734-1735 metais Karaliaučiuje
išleido J.Berentas, M.Z.Engelis, K.K.Gericas ir kt. Šis darbas ypatingas
tuo, kad tai buvo pirmoji išspausdinta lietuviška Biblija, ilgai
leidžiama ir skaitoma. 1816 metais pasirodė katalikų vyskupo J.A.Giedraičio
verstas Naujasis Testamentas, 1869 metais - vyskupo Motiejaus Valančiaus
Karaliaus Dovydo psalmės.
Ypatingą vietą, verčiant į lietuvių kalbą Naująjį Testamentą, užima
Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Jis vertė iš
Biblijos, išverstos į lotynų kalbą, vadinamosios Vulgatos. Arkivyskupo
J.Skvirecko išversti Naujojo Testamento leidimai užima visą lentyną
- tiek daug jų buvo nuo pirmojo 1906 metų leidimo.
Dėmesį patraukia Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencijos išleistas
Šventasis Raštas, verstas iš originalo kalbų: Senasis Testamentas
- kun.Antano Rubšio (už šį darbą jam paskirta Nacionalinė premija)
ir Naujasis Testamentas - kun. Česlovo Kavaliausko. Gražiai atrodo
ekumeninis leidimas Biblija arba Šventasis Raštas, išleistas LBD.
Biblija yra išversta į du tūkstančius pasaulio kalbų. Ją studijuoja
įvairių krypčių pasaulio mokslininkai, ten ieškantys ir surandantys
istorijos, filosofijos, etikos, epo, poezijos, politikos derinį.
Parodoje eksponuojama į lenkų, vokiečių, suomių, norvegų, rusų,
slovakų, chorvatų, italų, ispanų ir kitas pasaulio kalbas išversta
Biblija.
Šventasis Raštas įkvėpė kūrybai daug menininkų: architektų, kompozitorių,
tapytojų, grafikų. Parodoje eksponuojama Monikos Lukošienės oda
įrištos Biblijos, puoštos tauriaisiais metalais ir gintaru.
Parodą pristatė Lietuvos biblijos draugijos prezidentas kun. V.Aliulis
ir parodų organizatorė Vilhelmina Kalinauskienė, palinkėjusi džiaugsmo
ir pažinimo; Kaltinėnų klebonas kun. Petras Linkevičius sakė: Platinkite
gerumo raugą. Paroda Kaltinėnuose veiks pusę metų.
Biblijos parodos Kaltinėnuose atidarymas sutapo su gražia parapijos
švente: tos dienos popietę apie keturiasdešimt vaikų priėmė Pirmąją
Komuniją. Šv.Mišias kartu su klebonu kun. P.Linkevičiumi aukojo
kun. V.Aliulis.
Pristačius parodą, vyko šventinis koncertas. Liks nepamirštas Pirmajai
Komunijai vaikus rengusios tikybos mokytojos Aidos Buivydienės pasakojimas
apie tikėjimo malonę, apie pasidalytą su kitais meilę ir džiaugsmą.
Pasakojimą išradingai iliustravo vaikai. Skambėjo vargonininko Gražvydo
Gasparavičiaus vadovaujamo mokinių choro atliekamos giesmės ir dainos.
Klebonas kun.P.Linkevičius tą dieną pavadino auksine. Šalia kitų
džiaugsmų buvo dar vienas - kunigas palaimino auksinę parapijiečių
porą, kartu pragyvenusią penkiasdešimt metų.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|