Atnaujintas 2003 m. liepos 11 d.
Nr.54
(1158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Krikščionybė pasaulyje
Liudijimai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Po švenčių prabudus

Galima drąsiai pasakyti, jog praėjusią savaitę ne tik Vilnius, bet ir visa tauta dainavo, šoko Pasaulio lietuvių dainų šventėje, minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų ir Valstybės dieną. Kaip pastebėjo ne vienas šių įspūdingų renginių dalyvis, šiomis dienomis, per Valstybės dieną, jie pasijuto tarsi vėl susikibę rankomis Baltijos kelyje. Stebino nepaprastas visiškai nepažįstamų žmonių draugiškumas ir nuoširdumas vienas kitam, ko jau seniai nėra buvę. Šventė iš tiesų atitiko jos rengėjų sumanytą pavadinimą - MES. Netgi policijos pareigūnai džiaugėsi, jog švenčių dienomis nusikaltimų kreivė smarkiai smuktelėjo žemyn. Sostinės gyventojai ir dešimtys tūkstančių svečių, užplūdę senąjį Vilnių, netgi visai nesipiktino dėl didelio užsienio svečių skaičiaus ir dėl renginių gausybės, patirtų transporto nepatogumų. Visi suprato tų renginių reikšmę Lietuvai. Ne vienas džiaugėsi, jog prieš šventes Seimas priėmė nutarimą paskelbti 2004 metus Kalbos ir knygos metais, minint lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį. Džiaugiamasi buvo ir tuo, kad Seimas iškart po pateikimo pritarė įstatymo pataisai, pagal kurią valstybinės vėliavos turėtų nuolat plazdėti prie visų bendrojo lavinimo mokyklų.
Tačiau nebūna taip, kad ir didžiųjų švenčių nepagadintų šaukštas deguto. Ir netgi ne šaukštas. Taip buvo ir šį kartą. Pirmiausia daugelį nustebino tai, jog į Prezidento organizuotus priėmimus Vilniuje, o ypač Kaune, nebuvo pakviesta nemažai iš tiesų daug nusipelniusių Lietuvai ir kentėjusių bei kovojusių dėl jos žmonių. Paaiškėjo, kad iš Kauno apskrities pateikto rekomenduojamų iškilmingam priėmimui asmenų sąrašo buvo išbraukti kai kurie žinomi politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jų vietas užėmė prezidentinės Liberalų demokratų partijos aktyvistai, kurie, anot Prezidento patarėjos D.Kutraitės, ir yra verti labiausiai nusipelniusių vardo.
Viena buvusi tremtinė, Prezidentūros klerkų išbraukta iš sąrašo į Prezidento priėmimą, su liūdesiu pareiškė, kad vis labiau aiškėja, jog politiniai kaliniai ir tremtiniai tampa jau ne antrarūšiais, o trečiarūšiais žmonėmis. Nebuvo pakviesti net Kaune išrinkti kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai. (Užtat pakvietimu puikavosi dabartinis Seimo narys, žemdirbių „gynėjas“ bei augantis Prezidento gerbėjas Petras Gražulis.) Daugelį nustebino taip pat tai, kad priėmime Kaune dalyvavo toksai televizijos žaidimų vedėjas G.Juodeika, įtariamas padaręs miestui daug žalos. Taip pat Seimo narys V.Šustauskas. Pastarasis irgi įtariamas ištraukęs iš kalėjimo „jaunąjį politiką“, narkotikų kontrabanda ir netikrų JAV dolerių platinimu kaltinamą Enriką Daktarą. Beje, Valstybės saugumo departamentas jau perdavė prokurorams E.Daktaro bylos surinktą medžiagą, kurioje minimas ir Seimo narys V.Šustauskas. Taigi ne visi Seimo nariai buvo pamaloninti, pakviečiant juos į Prezidento rengtas puotas. Prezidentas savo ruožtu pažymėjo, kad kvietimus į pobūvį Kauno Prezidentūros rūmuose gavo tik patys garbingiausi, labiausiai nusipelnę Kauno kraštui žmonės…
Panašių „labiausiai nusipelniusių“ atsirado ir tarp apdovanotųjų Valstybės dienos - Mindaugo karūnavimo jubiliejaus proga - daugiau kaip 100 žmonių įteikti ordinai ir medaliai už nuopelnus Lietuvai.
Apskritai tie apdovanojimai ordinais medaliais ir jų dalybos labai jau primena sovietmečio laikus. Apdovanojimus tarp tikrai nusipelniusių Lietuvai žmonių gauna niekuo neprisidėję prie valstybės kūrimo ir jos atstatymo. Na, kuo gi Lietuvai taip jau nusipelnė, pavyzdžiui, viena estrados dainelių kūrėja ir atlikėja, gavusi net Riterio kryžių „Už nuopelnus Lietuvai“. Nebent tuo, kad įstojo į Socialdemokratų partiją. Vienas apžvalgininkas pašmaikštavo, kad ši estrados „žvaigždė“ po tokio aukšto jos triūso Lietuvai įvertinimo tikriausiai pereis į Liberalų demokratų partiją, o gal net bus pakviesta į Prezidentūrą, į šalies vadovo įvaizdžio kūrimo komandą. Juokas juokais, bet tokie žmonės Prezidento aplinkoje turi didelę paklausą. Pavyzdžiui, buvę šoumenas Sigutis Jačėnas ar kita buvusi „žvaigždė“ Onutė Valiukevičiūtė…
Pasibaigus kelių dienų puotoms ir šventėms, dar net nespėjus visiems šventės svečiams išsivažinėti po namus, mums vėl tenka susidurti su kasdienybe. Valdančioji partija ne juokais išsigando tikrų ar tariamųjų žemdirbių ir jų gynėjais apsiskelbusiųjų šakių. Partijos vadai jau įsakmiai paragino žemės ūkio ministrą nedelsiant atleisti iš pareigų du savo pavaduotojus. Matyt, taip ir bus padaryta, paaukojant du mažesnio rango nomenklatūrininkus, siekiant apraminti iš valstybės biudžeto išlaikomą Žemės ūkio rūmų pirmininką ir jo kolegas. Pasirodo, tų papildomų 100 milijonų litų, skirtų žemdirbiams perskirsčius biudžetą, ir dviejų viceministrų galvų dar maža. Jau imta reikalauti Premjero ir viso Ministrų kabineto atsistatydinimo. Ir visai nesvarbu, jog socialdemokratai nepaliauja girtis, kad jų valdymo metais neregėtai pakilo Lietuvos ekonomika, ir visa Europa Lietuvai pavydi. O Seimo vicepirmininkas V.Andriukaitis parlamento darbą įvertino net aštuoniais balais. Gerai nors, kad ne visais dešimt.
Kita valdančiosios partijos veikėja, Socialdemokratų frakcijos seniūnė J.Šiaulienė netvėrė džiaugsmu, jog, peržiūrėjus šių metų biudžetą, buvo rasta pinigų žemės ūkiui, socialinėms, sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų sistemos reikmėms. Žodžiu, viskas eina kaip iš pypkės. Aišku, ir V.Andriukaitis, ir I.Šiaulienė vengė pasakyti, jog iš to biudžeto perskirstymo daugiausia laimėjo tie patys valdininkai, arba, kaip dabar madinga vadinti, VIP. Ir visai nesvarbu, kad tų „VIP’ų“ vienos dienos atlyginimas jau dabar viršija kai kurių pensininkų pensiją, jau nekalbant apie elgetiškas invalidumo pašalpas. Todėl apie visos Europos pavydą geriau patylėti.
Taip toli gražu nėra. Ir laukiamos ramios vasaros, parlamentarams išsivažinėjus atostogų, tikriausiai nebus. Tuo labiau kad įvykusiame eiliniame žemdirbių vadovų pasitarime savo štabe - Žemės ūkio rūmuose - liepos 22 dieną nutarta pradėti didžiules protesto akcijas ir reikalauti Vyriausybės atsistatydinimo. Kodėl protesto akcijų pradžiai pasirinkta tokia data, sukelia nemažai minčių. Negi Žemės ūkio rūmų pirmininkas tuo siekia priminti LSSR paskelbimą 1940 m. liepos 21 d.? O gal jau mano, kad „revoliucinė situacija pribrendo“?
Viena aišku, pagalių kaišiojimas į vienas kito ratus kaskart stiprės iki pat kitų metų rudens, t.y. iki naujų Seimo rinkimų. Tai nieko gero nežadantis dalykas lemiamomis dienomis stojant į Europos Sąjungą, kai tam reikėtų skirti visas jėgas. O kaip jas skirti, jeigu Vyriausybė ir faktiškas valstybės vadovas Premjeras vėl stengsis tik kamšyti įvairias skyles pagal atskirų grupuočių reikalavimus ir ultimatumus. Taip pat nežinia, kokią reakciją visuomenėje sukels Premjero sprendimas, „pasitarus“ su Prezidentu ir Seimo Pirmininku, likviduoti Europos komitetą prie Vyriausybės. Mat, anot Premjero, Europos komitetas jau atliko savo darbą, todėl bus įsteigtas Europos departamentas prie Vyriausybės kanceliarijos, kuriame dirbs tris kartus mažiau žmonių nei baigiančiame paskutines dienas Europos komitete. Tiesa, Premjeras sakė, kad Europos komiteto darbuotojai bedarbiais netaps, ir paragino sudaryti jiems „kiek įmanoma geresnes darbo sąlygas“. Kitas dalykas, ar, naikinant Europos komitetą, pasielgta teisingai. Negi jau šimtu procentų įsitikinta, kad Lietuva tikrai taps ES nare kitų metų gegužę?
Tikėtis ramios politinės vasaros neverta ir todėl, jog vargu ar pavyks nuslopinti skandalą dėl žemės nuosavybės aferų. Tuo labiau akivaizdžiai bliūkštant teiginiams, kad aferistams valdininkams, pasisavinusiems žemės sklypus, labiausiai padėjo konservatoriai, valdymo metais priėmę palankias Piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas. Valdantieji rado net atpirkimo ožį, buvusį Seimo narį, Kovo 11-osios Akto signatarą Saulių Pečeliūną, kurio iniciatyva esą ir buvo priimtos tos pataisos. Tačiau netgi Seimo Antikorupcijos komisijos vadovė N.Steiblienė, pareiškusi, jog S.Pečeliūno pateiktos pataisos „galėjo sudaryti prielaidas“ pareigūnų piktnaudžiavimui skirstant žemės sklypus, dabar suprato, kad tai buvo padaryta kur kas anksčiau - 1992-1996 metais, valdant LDDP, ir buvo priversta atsiprašyti S.Pečeliūno. Šitokioje situacijoje - dėl žemės sklypų dalybų ir žemdirbių protesto akcijų organizavimo - Prezidentūra renka populiarumo balus. Nors puikiai žino, kad iš skelbiamų Prezidento pasipiktinimų ir pažadų nieko neišeis. Ir kuo greičiau visuomenė įsitikins, kad daugelio valstybės vadovų ir visokių gynėjų žarstomi pažadai tėra muilo burbulai, tuo bus geriau visai tautai.
Atrodo, kad „Lietuvos rytas“ toliau tęsia „garbingos“ savo pirmtakės „Komjaunimo tiesos“ tradicijas, puldamas Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Ir ne tik kunigus bei tikinčiuosius, o taip pat krikščioniškas nuostatas ginančius politikus, vaizduojant juos „davatkomis“, „atsilikusiais elementais“ ir visokios pažangos priešininkais. O ta pažanga, anot „Lietuvos ryto“ pagrindinio komentatoriaus Rimvydo Valatkos, yra kai kurių Seimo narių ir paties sveikatos apsaugos ministro, uolaus socialdemokrato Juozo Oleko brukamas Lyčių pakeitimo įstatymas. R.Valatka turėtų žinoti, kad prieš tą įstatymą stojo ne tik davatkomis išvadinti dešinieji, bet ir daugelis žinomų Lietuvos mokslininkų, tarp jų ir medikų, kurių niekaip nepavadinsi uoliais katalikais ar klerikalais. Aišku, savo komentaruose, bent pastaruoju metu, R.Valatka pasako daug tiesos, tačiau pretenduoti į vienintelio orakulo ir viską išmanančio veikėjo vaidmenį nederėtų. R.Valatka, labai „mandriai“ pasityčiojęs iš „davatkos“ I.Degutienės, ginančios krikščionišką šeimos sampratą ir pasisakančios prieš sugyventinių „šeimos“ įteisinimą bei lengvatų tokiems suteikimą, kartoja nuvalkiotą frazę, kad Vakarų pasaulis jau seniai įstatymiškai įteisina tokius dalykus. R.Valatka gal nebuvęs Amsterdame ir kai kuriuose kituose „liberaliuose“ Vakarų Europos miestuose, kur įteisinti homoseksualai tiesiog gatvėse puola jaunus vyrukus, o namų languose puikuojasi nuogos prostitutės. Gal „Lietuvos ryto“ komentatorius nori panašius vaizdus matyti ir restauruotame Gedimino prospekte? Gal, propaguodamas liberalias idėjas, įteisintas homoseksualų „šeimas“ nori matyti ir Lietuvoje? O gal jis norėtų matyti musulmonų pasaulyje įteisintas vyrų vedybas su keturiomis žmonomis? Pamėgęs juodinti Lietuvos konservatorius, „Lietuvos rytas“ griebiasi ieškoti pretekstų šmeižtams ir Katalikų Bažnyčios atžvilgiu. Ta „žūtbūtinė“ ataka prieš Bažnyčią ir kunigus „Lietuvos ryte“ pradėta nuo didžiulio straipsnio, kuriame siekta sudaryti įspūdį, jog kone visi kunigai yra homoseksualai ar net pedofilai. O kaip tada su to paties „Lietuvos ryto“ brukamu visuotiniu liberalizmu visose be išimties srityse? Tas puolimas prieš Bažnyčią ryškėja ir kai kurių rajonų laikraščiuose. Pavyzdžiui, pagrindinis Panevėžio laikraštis grubiai užsipuolė žinomą patriotą kunigą A.Keiną, kuris dar neapkaltintas homoseksualizmu, bet iš pradžių tik pinigų ir parapijiečių prievartavimu. Aišku, kunigas A.Keina jau seniai tapo krislu akyje visiems seniesiems ir naujiesiems komunistams už jo bekompromisinę patriotinę veiklą. Gaila, kad ne tik komunistams. Kitas dalykas, kaip tai derinasi su vadinamąja žurnalistų etika, kurios sergėtojas rašytojas Romas Gudaitis irgi buvo apšauktas net cenzūros įvedimo šalininku. Kaip pastebėjo R.Gudaitis, tokie teiginiai yra ledynmečio mamutų gaivinimas Gedimino kalno papėdėje. Žurnalistų etikos inspektorius linkėjo kolegoms geranoriško įsiskaitymo ir įsiklausymo, mažiau prasimanymų ir tendencingumo. Tačiau tai ir liks tyruose šaukiančiojo balsu. Greičiau ir inspektorius bus apšauktas davatka, nes irgi be jokio entuziazmo sutiko kai kurių „progresyvių“ veikėjų trokštamą Lyčių pakeitimo įstatymą ar „lengvųjų“ narkotikų įteisinimą.
Aišku, iš nuperkamų žiniasklaidos „organų“ nėra ko tikėtis. Taip jau išauklėti ir išdresuoti dar nuo spaliukų amžiaus.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija