|
Širšių
medus
|
Rašytojas Kazys Saja
dėkoja, kad Marcinkonių kaimo teatras ,,išleido į gyvenimą
jo kūrinį |
Marcinkonyse vyko ketvirtasis
mėgėjiškų kaimo teatrų festivalis ,,Širšių medus 2003. Marcinkoniškiai
ir svečiai turėjo progą pamatyti trijų vienų geriausių šalyje
kaimo teatrų spektaklius: Marcinkonių kaimo teatro suvaidintą
K.Sajos pjesę ,,Maišas, kuriame nugalabijo šešką(režisierės R.Avižinienė
ir N.Čaplikienė), Trakų ,,Karališkojo teatro suvaidintą A.Fedo
komediją ,,Žvakelė užgeso (režisierius V.Mikalauskas) ir A.Kazragio
,,Žentelį, Matuizų teatro suvaidintą V.Čiplio komediją ,,Medinė
piela(režisierė I.Čaplikienė).
|
|
Pažaislio
vasaros baigiamasis
|
Iš kairės: dirigentas Petras
Bingelis ir
solistai Joana Gedmintaitė ir Erikas Kurmangalijevas |
Visuomet liūdna atsisveikinti su
vasara. Ir su draugais, su kuriais bendravai visą vasarą, nepriklausomai
nei nuo oro, nei nuo nuotaikos... Tuo vasaros draugu kauniečiams
ir miesto svečiams jau aštuntą kartą buvo Pažaislio muzikos festivalis.
Vasara išeina su paskutine rugpjūčio diena ir Pažaislio festivalis
šiais metais atsisveikino su savo ištikimais klausytojais bei gerbėjais
rugpjūčio 31 dieną. Tą pačią dieną minėjome ir paskutinės okupacinės
kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos dešimtmetį. Festivalio organizatoriai
suderino šias datas ir pakvietė į Pažaislio vienuolyno prieigas
klausytis premjeros J.Loussier barokinių mišių XXI amžiui Šviesos.
|
|
Parkas
pasipuošė skulptūromis
Anykščių miesto parkas šią vasarą
pasipuošė išraiškingomis medinėmis skulptūromis, vaizduojančiomis
mitologines būtybes: bičių deivę ir šeimos globėją Austėją, ugnies
ir namų židinio deivę Gabiją, vaistažolių dievą Ragių, atmosferos
ir gamtos valdytoją Perkūną, taip pat Vaidilutę, Krivį ir, žinoma,
su legenda apie Anykščių vardo atsiradimą susijusį bajorą Nykštį
ir devynis jo sūnus. Padavimai byloja, jog ant Kalitos kalno stovėjusi
bajoro Nykščio pilis. Joje gyvenę ir devyni bajoro sūnūs su savo
žmonomis. Kartą bajoras Nykštys su savo sūnumis išjojo į karą ir
tenai krito mūšyje. Nepakeldama skausmo dėl mylimo vyro - jauniausiojo
Nykščio sūnaus Putino, - jo žmona Onutė nusiskandino netoli pilies
tekančioje upėje. Nuo to laiko esą upė pradėta vadinti Anykšta,
o miestą, įsikūrusį prie tos upės, - Anykščiais... |
|
Nuotraukose
kryžiai
Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos)
bažnyčioje, atidaryta fotomenininko Adomo Varno fotografijos darbų
paroda, kurioje eksponuojami Lietuvos kryžiai. Trijuose stenduose
rodoma daugiau nei šimtas įvairiausių kryžių. Vieni jų stovi atvirame
lauke, kiti šalia kelio ar prie sodybos.
|
|
Gatvės
gyventojams atminti
|
Kryžiaus meistras Antanas Klova prie savo
namo Staniūnų gatvėje
|
Panevėžyje, šalia Ramygalos gatvės,
ties ta vieta, kur yra akmenų malūnas, greta pastatytas medinis
kryžius. Jis yra skirtas į Amžinybę išėjusiems šios gatvės gyventojams
atminti. Kryžiaus projekto autorė Panevėžyje dirbanti muziejininkė
Joana Viga Čiplytė. Šiemet skaitytojus aplankė jos ranka rašyta
knyga Einu gyventi. Tai įspūdingas pasakojimas ir apie Ramygalos
gatvės miestelėnų gyvenimą, vaikų pomėgius ir nuotykius. Apybraižoje
dominuoja autobiografiniai motyvai.
Šešių metrų aukščio kryžių padirbo panevėžietis Antanas Klova.Tai
tautodailininko vienas didžiausių darbų. Minėjimas prie kryžiaus,
kuriame bus prisiminti jau mirę Ramygalos - vienos gražiausių miesto
gatvių - gyventojai, įvyks rugsėjo 5 dieną 15 val.
Tautodailininkas A. Klova - žinomas medžio meistras. Anuomečiame
Kauno S. Žuko dailės technikume jis įgijo taikomosios dailės ir
medžio meninio apdirbimo specialybę. Iš Pasvalio krašto kilusio
tautodailininko kūrinių galima rasti daugelyje šalies vietų. Tai
dažniausiai kryžiai ir koplytstulpiai. Menininko atliktų darbų yra
iškeliavę į užsienį. Meistras mėgsta daryti ir nedidelius dirbinius.
Medyje jis yra įamžinęs nemažai Lietuvos bažnyčių.
|
|