| Lietuva
paminėjo dešimtmetį be svetimos kariuomenės
 |
Minėjime dalyvavo (iš kairės):
Seimo narys Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Artūras
Paulauskas, prezidentas Rolandas Paksas,
premjeras Algirdas Brazauskas ir kt. |
Sekmadienį, paskutinę vasaros dieną,
Lietuva paminėjo dešimtąsias metines, kai iš nepriklausomybę atkūrusios
valstybės išvestas paskutinis Rusijos armijos dalinys. Šventiniai
minėjimo renginiai prasidėjo Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje.
Čia išsirikiavus Lietuvos kariuomenės daliniams ir skambant himnui,
buvo pakeltos Lietuvos vėliavos.
Mūsų tauta, kentusi skriaudas ir netektis, tačiau visada gyvenusi
laisvės viltimi, lygiai prieš dešimt metų atvertė dar vieną, nepaprastai
svarbų savo istorijos puslapį, - iškilmingoje valstybės vėliavos
pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo Lietuvos
prezidentas Rolandas Paksas. Šioje, Rusijos kariuomenės išvedimo
iš Lietuvos dešimtosioms metinėms skirtoje ceremonijoje taip pat
dalyvavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas
Algirdas Brazauskas, Vyriausybės, Seimo nariai, kariuomenės vadai,
užsienio šalių ambasadoriai.
Rusijos kariuomenės išvedimas buvo vienas didžiausių atgimstančios
Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų. Realios laisvės pradžia,
sakė aikštėje susirinkusiems iškilmių dalyviams prezidentas R.Paksas.
Pasak jo, šiandien jau net sunku įsivaizduoti anų dienų realybę:
keli šimtai karinių objektų, dešimtys tūkstančių svetima uniforma
vilkinčių kareivių. Ir tai anaiptol nebuvo teorinė grėsmė - juk
Lietuvos žmonės išgyveno 1991 m. sausio 13-osios nakties baisumus.
Kariuomenės išvedimas vainikavo Lietuvos laisvės bylą ir padėjo
pamatus naujiems mūsų valstybės santykiams su kaimyninėmis šalimis.
Didžiulės reikšmės šiam procesui turėjo ir lanksti valstybės politika,
ir visos tautos valia. Prezidentas taip pat paminėjo didelę paramą,
kurios tada šalis sulaukė iš užsienio valstybių, vadovų bei ambasadorių,
iš tarptautinių organizacijų. Po dešimties metų, kurie praėjo nuo
to laiko, kai iš Lietuvos išriedėjo paskutinis svetimos kariuomenės
vagonas, esame visaverčiai pasaulio bendruomenės nariai.
Šiandien su pasididžiavimu žvelgiame į mūsų - laisvos Lietuvos -
karius. Prieš dešimt metų dar sunkiai įsivaizdavome, kad kariai,
kurių uniformas puošia Lietuvos simbolika, taps realia valstybės
laisvę ir saugumą ginančia jėga. Mes žengiame pirmyn, ir kartu su
kitomis šalimis, kurių bendrijoje esame laukiami, dalijamės atsakomybe
už pasaulį. Tai didžiulis mūsų valstybės laimėjimas ir įpareigojimas,
- pabrėžė šalies vadovas.
Lygiai prieš dešimt metų Lietuva parašė paskutinę istorinio puslapio
eilutę - po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas
išdundėjo į rytus su savo amunicija ir ideologija, Nepriklausomybės
aikštėje susirinkusiems kalbėjo Seimo Pirmininkas A. Paulauskas.
Jų nėra jau dešimt metų. Tai mūsų diplomatų, karių, visų mūsų nuopelnas.
Tačiau nesidalykime nuopelnų - didžiuokimės jais, - sakė A. Paulauskas.
Dešimties metų senumo įvykius prisiminė ir ministras pirmininkas
A. Brazauskas. Po 1990 metų kovo 11-osios laisvės ir nepriklausomybės
apsisprendimo Lietuva dar turėjo nueiti ilgą ir nelengvą kelią.
Svetimos kariuomenės išvedimas, pasak A. Brazausko, nebuvo momentinis
dalykas. Tai buvo sudėtinga procedūra, kai buvo išnaudojamos visos
diplomatijos formos, asmeniniai ryšiai. Premjeras minėjo didelį
darbą tuomet nuveikusius diplomatus ir derybininkus, kurie to neturėjo
iš ko mokytis, nebuvo jokio panašaus patyrimo. Mat laisvę varžiusi
svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta net metais anksčiau
nei iš Vokietijos ir Lenkijos. Premjeras A. Brazauskas sakė gerai
prisimenąs tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos
kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės
vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta
nė nestabdyti.
Okupacinės kariuomenės padarytą žalą, diplomatinį smurtu įsitvirtinusios
kariuomenės išvedimo derybų kelią priminė ir tuometinis Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Žuvusiųjų už laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas
tylos minute. Iš Nepriklausomybės aikštės iškilmingai išneštų gėlių
buvo padėta Laisvės gynėjų memoriale Antakalnyje, Parlamento gynėjo
Artūro Sakalausko žūties vietoje ir ant Nežinomojo kareivio kapo
Rasų kapinėse.
XVIII amžiaus istorinė patranka iššovė tris salves: žuvusiems už
Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvai ir jos žmonėms bei
Lietuvos laisvei.
Kaune tą pačią dieną buvo aukojamos šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje,
bei Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Vienybės aikštėje
veikė ginkluotės ir kovinės technikos paroda. Karo muziejaus sodelyje
buvo pakelta Vyčio kryžiaus vėliava. Renginiuose dalyvavo prezidentas
R.Paksas. Prezidento rūmuose Kaune šalies vadovas susitiko su Krašto
apsaugos ministerijos, Kauno įgulos, Kauno apskrities ir miesto
vadovybe, aukštųjų mokyklų rektoriais.
Kauniečiai taip pat galėjo apsilankyti Vytauto Didžiojo jėgerių
batalione. Šio bataliono teritorijoje prieš dešimt metų buvo įsikūręs
Rusijos karinis dalinys, iš kurio išvyko paskutinis svetimos kariuomenės
ešelonas.
Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Algirdo batalionas ir Artilerijos
batalionas sekmadienį organizavo bėgimą su fakelais maršrutu Rukla-Jonava.
Visuose sausumos kariuomenės daliniuose, išskyrus Ruklą, kur vyko
šventinis bėgimas, sekmadienis buvo paskelbtas Atvirų durų diena.
Visi pageidaujantieji galėjo pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis tarnauja
kariai, susipažinti su dalinių istorija, aplankyti batalionų muziejus.
Pagal Eltą
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"
|