| Molis
- keramikų meilė
|
Tautodailininkai Vytautas
ir Regina Mataičiai juodosios keramikos meistrai |
Juodoji keramika subtilus dalykas.
Tik į rankas paėmęs tokį dirbinį suprasi, jog jis lipdytas iš molio,
o ne lietas iš metalo. Šalyje yra keletas juodosios keramikos meistrų.
Tarp jų ir Gruzdžiuose įsikūrę Vytautas bei Regina Mataičiai.
Prikeltas griūvantis dvaro pastatas
Vytautas yra šiaulietis. Anuometėje Kauno žemės ūkio akademijoje
jis įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Buvo nukreiptas dirbti
į Gruzdžius. Anksčiau čia jam neteko lankytis. Atvyko jau sukūręs
šeimą. Jaunieji privalėjo tenkintis vieno kambario butu.
Mataičių svajonė - turėti normalų būstą pildėsi pamažu ir sunkiai.
Apsiėmė jie suremontuoti vieną griūvančio dvaro pastatų. Tai buvo
maždaug XIX a. vidurio statinys. Kažkada buvusi dvaro pieninė atrodė
klaikiai. Vertingas architektūrinis pastatas buvo paverstas tvartu.
Švedai, pamatę jau akis džiuginantį namą ir sužinoję, jog jis anksčiau
atrodė kaip baisi griuvena, iš karto paklausė Mataičių: Kaip prie
remonto prisidėjo valstybė?. Mat jų šalyje šimtmečius išstovėjusiam,
nors ir nuosavam, namui restauruoti iš valstybės biudžeto skiriama
iki 90 proc. reikalingų lėšų. Raustant Mataičiams teko pasakoti,
jog Kultūros vertybių apsaugos departamentas neįstengė jiems padėti
gauti lengvatinę paskolą.
Į keramikų kiemą žino kelią ir užsieniečiai. Į Mataičių namus užsuka
žmonių iš užsienio ekskursijos. Jie yra įtraukti į Šiaulių apskrities
lankytinų vietų žemėlapį. Tokią nemokamą reklamą Mataičiams suteikė
apskrities Turizmo informacijos centras. Atvykusieji į Gruzdžius
gali ne tik pasidžiaugti menininkų rankomis atgaivintu dvaru, bet
ir susipažinti su jų pačių kūryba. Turistams tai atrodo kaip koks
stebuklas. Juodoji keramika daugeliui jų yra nepažįstama. Tik vokiečiai
daugiau turi žinių apie šią meno šaką.
Pasimokyti pas Mataičius buvo atvykę profesionalūs vokiečiai keramikai,
tarp jų buvo net vieno instituto profesorė. Lietuviai meistrai buvo
gavę pakvietimą į Islandijoje rengiamą Šiaurės šalių šiuolaikinės
tautodailės forumą. Tokia galimybė buvo suteikta bene vieninteliams
Mataičiams.
Kelerius metus lipdyti iš molio pas juos mokėsi Gruzdžių specialiųjų
vaikų globos namų auklėtiniai. Jų akys degdavo džiaugsmu, jeigu
pasisekdavo ką nors nulipdyti. Per tą laiką Mataičiai jokio daiktelio
nepasigedo, nors įvairių kalbų buvo girdėję apie šių namų jaunuosius
gyventojus.
Mažai kam žinoma juodosios keramikos technologija
Regina Mataitienė yra profesionali keramikė. Anuomečiame Kauno S.
Žuko taikomosios dailės technikume ji įgijo meninės keramikos specialybę.
O meilę moliui pajuto bei pirmuosius praktinius keramikos įgūdžius
gavo mokydamasi Tauragės vidurinėje mokykloje.
Jos vyras Vytautas gaminius iš molio degina ir poliruoja, ji juos
dekoruoja. Rudos masės dirbinį įdėjus į krosnį, iš jos ištraukiamas
juodas. Degimo procesas trunka 12 14 valandų. Krosnį kūrena spygliuočių
malkomis. Maždaug prie 1000 laipsnių karščio molis pasidaro juodas.
Toks gaminys netepa ir atrodo kaip metalinis.
Imtis juodosios keramikos buvo sena Reginos svajonė. Truputėlį šios
technologijos paslapčių jai atskleidė buvęs kurso draugas. Jis parodė,
kaip tai daroma. Sekė keli įtempto darbo metai. Gaminiai sproginėjo,
išeidavo margi ar balti. Tai buvo pragariškas darbas. Vytautas nuo
dūmų atrodydavo juodas kaip velnias. Jam buvo didžiulė šventė, kai
iš krosnies ištraukė gaminį tokios spalvos, kokios pats norėjo.
Iš tėvų juodosios keramikos gamybos paslaptis dabar perima dukra
ir sūnus. Mataičių dirbiniai turi paklausą šalies ir užsienio rinkose.
Bronius VERTELKA
Gruzdžiai, Šiaulių rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"
|
