| Sveika šeima, stipri
bendruomenė
Sveikinimas Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų
frakcijos įkūrimo proga
Kodėl mes steigiame Krikščioniškųjų
demokratų frakciją ir kas mes esame: konservatoriai ar krikščionys
demokratai?
Mes taip darome todėl, kad, kaip ir Europos liaudies
partijos lyderiai, mes galvojame, jog tarp konservatyviosios politinės
minties ir krikščioniškosios demokratijos doktrinos šiais laikais
nėra didelio skirtumo.
Taip pat mes esame įsitikinę, kad Lietuvoje laikas
nuo Naujosios politikos grįžti prie Tikrosios politikos, prie Vertybinės
politikos. Lietuva pasiilgo ne šiaip sau tvarkos, kurią gali įgyvendinti
koks nors diktatorius, Lietuva pasiilgo Moralinės tvarkos. Moralinė
tvarka gali būti paremta tik Bendromis vertybėmis. Lietuvos, kaip
ir viso Vakarų pasaulio, Bendrosios vertybės yra krikščioniškosios
vertybės.
Mes, mūsų visuomenė, kaip ir dalis Europos, tas
vertybes esame primiršę. Kai kas Europoje, taip pat ir Lietuvoje
norėtų netgi užmiršti, kokį istorinį vaidmenį, kuriantis šiandieninei
Europos civilizacijai, suvaidino krikščioniškosios vertybės.
Mes nesame mankurtai, kuriems istorinės šaknys
būtų nesvarbios. Visuomenės ir medžiai be šaknų neišgyvena. Todėl
mes ir sakome, kad mes nepasieksime nei sparčios ekonominės ar socialinės
pažangos, nei saugumo gatvėse ar namuose, jeigu mūsų politika bus
atribota nuo istoriškai susiformavusių moralinių tikslų, jeigu mes
pasiduosime pagundai galvoti, kad globalizacija ir mūsų civilizacijos
istorinės bendrosios vertybės yra nesuderinamos. Priešingai - mes
renkamės čia todėl, kad mus neramina pastarojo laikotarpio mūsų
visuomenės raida, visuomenės, atsivėrusios laisvei ir globaliems
skersvėjams, klaidžiojimas klystkeliais be bendrųjų moralinių orientyrų.
Todėl mes ir sakome, kad politikų pareiga ir atsakomybė
yra rūpintis ne tik BVP augimu, bet ir grąžinti Tikrąją Vertybinę
Politiką, Politiką, pagrįstą tikromis Vertybėmis.
Kas tai yra politika, pagrįsta tikromis
vertybėmis? Kas tai yra politika, pagrįsta krikščioniškomis vertybėmis?
Aš įvardyčiau trys krikščioniškus žodžius, kuriais
turi būti grindžiama tikroji vertybinė politika: Šeima,
darbas, bendruomenė. Apie tai mes daug ir pakankamai sudėtingai
kalbame mūsų išleistoje knygoje Dešinioji Alternatyva: Sėkmės Lietuva,
sakydami, kad vienas iš trijų svarbiausių ilgalaikių strateginių
tikslų - sukurti stiprią visuomenę. Supaprastinęs tą pakankamai
sudėtingą dėstymą, galėčiau pasakyti kelias maksimas, kurios turėtų
peršviesti visą Vertybinę politiką:
Bendruomeniškumas ir pilietiškumas yra
lygiai svarbūs kaip ir asmuo. Man bendruomenė yra svarbiau už mane.
(Liberalams svarbiausia yra individo laisvė, socialistams
svarbiausia yra perskirstymas.)
Šeima yra visuomenės pagrindas, todėl
visuomenė negali neginti šeimos vertybių ir paties šeimos instituto.
Bendruomenė yra ir visuomenės rūpesčio bei pagarbos žmogiškajam
orumui svarbiausias įrankis.
Darbas, o ne pašalpa suteikia žmogui orumą.
Tokiomis paprastomis maksimomis aš grindžiu strateginį
poreikį grįžti prie politikos, pagrįstos krikščioniškomis vertybėmis,
arba, kitaip tariant, prie politikos, pagrįstos tikrosiomis vertybėmis.
Kodėl mūsų Vyriausybei visų pirma rūpės
Šeimos reikalai? Kodėl mūsų Vyriausybės veiklos programoje pirmasis
skyrius bus Šeima ir gimstamumas?
Todėl, kad mes žinome, jog bendražmogiškąsias vertybes
vaikas pažįsta visų pirma šeimoje. Sugriauk visuomenėje šeimos institutą,
ir visuomenė liks be vertybinio pamato, ir nuo chaoso jos nebeapgins
net ir stipriausia policija. Mes gerai žinome šiandieninę liūdnąją
šeimos statistiką. Ji yra gausiai pateikta knygoje Dešinioji Alternatyva.
Sėkmės Lietuva . Priminsiu tik keletą skaičių: per dešimtmetį nuo
1990-ųjų santuokų skaičius sumažėjo dvigubai; šiandien Lietuvoje
dešimčiai vedybų tenka septynios skyrybos; nesantuokoje gimusių
vaikų dalis išaugo penkis kartus ir jau siekia 25 proc. nuo visų
tais metais gimusių vaikų, asocialių šeimų skaičius per penkerius
metus išaugo dvigubai ir jau siekia 20 tūkst., o tokiose šeimose
auga beveik 50 tūkst. vaikų. Kaip rodo gausūs pasauliniai tyrimai,
vaikai, užaugę nepilnose šeimose, yra žymiai labiau linkę į nusikalstamumą,
narkomaniją ir tai, kas vadinama elgsenos skurdu. Taigi jeigu
norime įveikti nusikalstamumą ir skurdą, jeigu norime visuomenėje
tvarkos, paremtos ne vien policijos jėga, o ir bendromis vertybėmis,
savo politikos svarbiausiu prioritetu turime paskelbti paprastą
šūkį Atgal į sveiką šeimą , nes kuo daugiau tvarkos
šeimoje, tuo mažiau visuomenei reikia policijos.
Valstybė savo finansinės politikos instrumentais
turi parodyti, kad ji labiau vertina sveiką šeimą, sugebančią užauginti
vaikus iki pilnametystės, nei kokias nors dabar madingas alternatyvas.
Mados ir alternatyvos praeina. Klasika išlieka amžinai. Klasikinė
šeima taip pat.
Šeima yra strategiškai svarbi ir todėl, kad mes,
lietuviai, esame išmirštanti tauta.
Esame nykstanti tauta. 1992 metais mūsų buvo 3,7
milijono, per dešimtį metų sumažėjo iki 3,47 milijono. Dar dešimt,
dvidešimt metų - ir mūsų liks tikrai tik trys milijonai. Ir ne
emigracija yra didžiausias pavojus, o tai, kad moterys nebegimdo.
Nuo 1990 iki 2000 metų vidutinis vaikų kiekis, tenkantis vienai
moteriai, sumažėjo nuo 2,02 iki 1,27. Norint išlaikyti bent jau
nekintantį gyventojų skaičių reikia, kad šis skaičius siektų 2,1.
Taip teigia mokslas.
Lietuvoje nors ir yra keletas finansinės paramos
jaunoms motinoms instrumentų, jų ir mūsų Vyriausybių sukurtų, tačiau,
kaip rodo žiaurioji statistika, ši parama situacijos iš esmės nekeičia.
Pirmas vaikas gimsta iš meilės, antras vaikas pasiklysta ekonominiuose
šeimos pajamų ir išlaidų skaičiavimuose. Barjeras tarp pirmo ir
antro vaiko statistinėje lietuvių šeimoje yra neįveikiamas. Jis
yra neįveikiamas, jeigu šeima yra paliekama pati viena kapstytis
savo kasdienybėje.
Ką reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų?
Visų pirma mūsų Vyriausybė turės paskelbti, kad,
įveikus barjerus pakeliui į Europos Sąjungą ir NATO, kitas svarbiausias
barjeras, kurį turime įveikti, - tai jau minėtas barjeras tarp pirmo
ir antro vaiko. Toliau Vyriausybė turės paskelbti, kad jai projektas
2V (du vaikai šeimoje) yra pats svarbiausias. Taip sustačius Vyriausybės
veiklos prioritetus, dalis darbo jau būtų padaryta. Tada beliktų
tik valstybės finansus, išsklaidytus po įvairias paramos motinoms
programas, sutelkti į vieną paramos antram vaikui kumštį. Nes pirmas
vaikas gimsta ir be jokios paramos, o nedažnai pasitaikantys trečias
ar ketvirtas - iš pasišventimo šeimai.
Šalia stambaus piniginio impulso, kuris turėtų
padėti įveikti barjerą tarp pirmo ir antro vaiko, negalima užmiršti
ir tautinių jausmų. Kiekvienas doras jaunas lietuvis turi suprasti,
kad patriotizmas yra ne tik už krepšininkus sirgti, bet ir 2V
programą įgyvendinti. Kiekvieną lietuvį turėtų graužti sąžinė, jeigu
jis perka benziną Lukoil degalinėje ir jeigu jis dar neaugina
dviejų vaikų. Ir tie vaikai turi augti sveikoje, stiprioje tradicinėje
lietuviškoje šeimoje, nes, kaip rodo įvairūs tyrimai, kuo mažiau
tokių šeimų, tuo mažiau ir vaikų.
Nebus stiprių šeimų, jeigu jos neturės galimybių
dirbti ir užsidirbti. Dirbti ir užsidirbti turi turėti galimybę
moterys ir vyrai ne tik Vilniuje, bet ir Tauragėje. Todėl mūsų Vyriausybė
ne tik džiaugsis statybomis Vilniuje, bet ir padarys viską, kad
kiekvienas, turintis žinių ir iniciatyvos, nebijos pradėti savo
verslo Lietuvoje, o tie, kas, palikę šeimą, jį pradėjo Airijoje
ar Ispanijoje, grįš atgal į gimtinę ir į šeimą.
Ko reikia, kad į Lietuvos politiką
būtų sugrąžintos tikrosios vertybės?
Reikia, kad visi, kurie pripažįsta tokios vertybinės
politikos svarbą, susitelktų į vieną kumštį. Išsklaidytos jėgos
leido laimėti populistams. Po kairiųjų stagnacijos reikalinga ambicinga,
išalkusi sėkmės savo kraštui Dešinioji Alternatyva. Ji privalės
būti paremta krikščioniškomis vertybėmis: Šeimos, Darbo ir Bendruomenės
vertybėmis. Šioms vertybėms niekas neturi monopolio, bet joms atstovauti
ir jas įgyvendinti reikalinga reali, vieninga ir stipri politinė
jėga, ne vien krikščioniškas partijos pavadinimas. Gana deklaracijų
apie rūpestį krikščioniškomis vertybėmis, gana gąsdinimų jomis,
tokios vertybės turi sudaryti pagrindą realios, pragmatiškos ir
įgyvendinamos politikos, kokią matome šiandieninėje Europos liaudies
partijoje.
Todėl mes ir kviečiame visus, kam šiandieninėje
Lietuvoje tokia politika yra brangi, nepaisant to, kaip jie šiandien
vadinasi - krikščionys demokratai, dešinieji, politiniai kaliniai
ir tremtiniai ar dar kaip nors - telktis į vieną jėgą. Šiandien
mes tokį žingsnį ir darome - mes telkiamės. Kas nors norėtų, kad
mes skaldytumės.
Kodėl Tėvynės sąjungai reikalinga
tokia frakcija?
Tiktai tam, kad geriau organizuotume savo darbą.
Tie, kas buriasi į šią frakciją, pasiryžę būti pirmeiviais visus
mus grąžinant į tikrąją vertybinę politiką. Tai nereiškia, kad mums,
visiems kitiems, kurie nesame šios frakcijos nariai, nerūpės krikščioniškosios
vertybės. Paprasčiausiai mes šiandien dalijamės darbais ir įgaliojame
šiuos šeimos ir bendruomenės entuziastus žengti priešakyje. Priešakyje
ne tik mūsų, Tėvynės sąjungos narių, bet priešakyje visos Lietuvos
žygio Atgal į sveiką šeimą, atgal į stiprią bendruomenę.
Andrius KUBILIUS
Vilnius, 2003 09 27
© 2003 "XXI amžius"
|