Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Darbai
Mums rašo
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Ūkis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Į Mariją su pasitikėjimu

Alytaus maldininkai kartu su Kauno arkivyskupu metropolitu S.Tamkevičiumi, SJ, prie naujai atidarytų Šiluvos Jono Pauliaus II namų. Vadovė K.Bondareva - pirmoje eilėje ketvirta iš kairės

Rugsėjo 7 dieną iš Tytuvėnų ir Raseinių Šiluvos link nuvingiavo ilgos maldininkų procesijos. Į Švč.Mergelės Marijos Gimimo iškilmes išskubėjo ir Alytaus maldininkų grupė, vadovaujama VšĮ „Dienos namai” direktorės Kristinos Bondarevos.

Kartu su maldininkais iš visos Lietuvos į Šiluvą atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stefanas Zurbrigenas, tarptautinės organizacijos TFP (tradicija, šeimą, nuosavybė) nariai, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, Šaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, prezidentas Rolandas Paksas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, kiti garbūs svečiai.

Jei lietuviais esame gimę…

Dorovės nuostatų peržengimą vadina nuodėme, nusidėjimu, kalte, klaida. Nuodėmes įvairios religijos įvardija, apibrėžia, parodo jų žalą, įsakymais ar taisyklėmis moko, kaip jų išvengti. Pasaulietiškame gyvenime mokslas, tiriantis dorovę bei dorovės normas, vadinamas etika. Deja, yra dar ir tautinė nuodėmė, kurios nei Bažnyčia, nei etikos normos net pražanga nelaiko. Ja laikytinas nutautėjimas, pasitraukimas iš istorinio likimo bendryste paženklintos tautos. Tos nuodėmės turinyje - gimtosios kalbos, tautos tradicijų ir papročių, gyvenimo būdo, tautiškos šeimos, tėviškės, tėvynės atsisakymas ar ignoravimas.

Apie bažnytinį giedojimą

Šiandien visos bažnytinės apeigos ir maldos vyksta tik lietuvių - visiems suprantama kalba. Vyresniojo amžiaus žmonės prisimena, kai bažnytinė kalba buvo lotynų. Tikintieji pamaldose būdavo pasyvūs stebėtojai, nes nesuprasdavo, ką kunigas kalba lotyniškai arba ką choras gieda.

Daug giesmių ir „Mišias“ lotynų kalba atlikdavo chorai. Jų repertuare likę kūriniai lotynų kalba giedami dar ir dabar. Taigi prie altoriaus meldžiamasi tik lietuviškai, o choras gieda ir lietuviškai, ir lotyniškai.

Dievo malonė lydėjo mus!

Nepakartojamą rugpjūčio vakarą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, adoruodama prie Švč. Sakramento, prisiminiau pas mus klebonavusio kun. Vytauto Marozo vieną pamokslą. Jo pasakyti žodžiai man buvo labai reikalingi.

Tai buvo klebono pasakojimas apie šventą Arso kleboną. Kartą šis, įėjęs į savo bažnyčią, pamatė stovintį žmogų ir žiūrintį į altorių. „Ką čia veiki, mano parapijieti?“ - paklausė jį kunigas.

Daugiau tokių šeimų

Maldininkus sudomino penkių viekšniškių – brolių Lizdenių programa Teofilio JANUŠKEVIČIAUS nuotrauka

Didingas žmonių iš visos Lietuvos susibūrimas, šventiška ir pakili nuotaika paliko didelį įspūdį visiems, kurie lankėsi Šiluvoje rugsėjo 14-ąją, paskutinę atlaidų dieną, skirtą šeimai stiprinti. Giesmėmis, maldomis Aukščiausiojo buvo prašoma stiprybės ir geros šeimos. Dėkingi esame Švč. Mergelei Marijai, kad užgrūdino mums širdis varge sunkiu metu, padėjo išsaugoti tikėjimą, dovanojo laisvę.