Ar lietuviai
dar turi jausti kaltę
dėl žydų tragedijos Lietuvoje?
BenjaminaJAV prezidentas Ronaldas Reiganas nugalėjo
Blogio imperiją ir geležinė uždanga sugriuvo. Ir todėl mes, lietuviai,
būdami europiečiai, galėjom lankytis Europoje ir pas save priimti
ne tik pavienius turistus, gimines, draugus, bet ir valstybių vadovus.
Prisimindami lietuvių patarlę svečias į namus, Dievas į namus,
šaukėme valio Prancūzijos prezidentui F.Miteranui, Švedijos karaliui
Karlui Gustavui, JAV prezidentui
Dž.Bušui ir daugeliui kitų. |
Pasaulio
klimatas palankus
etiniams dalykams, bet...
Praėjusiame amžiuje žmonija išgyveno du pasaulinius
karus. Pirmajame pasauliniame kare žuvo 9,7 mln. žmonių, Antrajame
55 milijonai. Žemynų tautas siaubė ir genocido bangos.
Po Antrojo pasaulinio karo praėjo bemaž 60 metų.
Karų ir genocido padarytos žaizdos užsitraukė, bet randai dar vis
tebesopa. Istorinė atmintis išlieka. Ji turėtų pasitarnauti kaip
žmonijos išlikimą laiduojančios veiklos imperatyvas. Praėjusio amžiaus
pabaigoje Vokietijoje susikūrė visuomeninė organizacija Kriegsgraeberfuersorge
(Rūpinimasis karių kapais). Ji suformulavo savo veiklos tikslą:
Visų tautų karo aukų kapai yra ne tik žuvusiųjų prisiminimo ir
pagerbimo vietos. Šiandien tai pradžios taškai, siekiant supratimo,
susikalbėjimo, susitaikymo ir draugystės. Kapai visus mus ragina
bendrauti taikiai. Svečiai iš Vokietijos kartu su lietuvių kariais
ir savivaldybėmis atkūrė ir sutvarkė sovietų sunaikintas vokiečių
karių kapines Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, Tauragėje, Kaune.
Įsidėmėtinas jų ritualas, kuriuo kiekvienu atveju būdavo pagerbiami
ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, rusų, sovietų žuvusieji... Su
žuvusiaisiais ir mirusiaisiais nekariaujama. Tačiau naciai ir komunistai
niekindavo savo tikrų ar tariamų priešų kūnus
ir naikindavo jų kapus. |