| Atsinaujinimo poreikis
- orientacija
į Europos liaudies partiją
Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų frakcijos
steigimas -
siekis plačiau atsiverti tapatybės krikščioniškajam matmeniui
Tėvynės sąjunga įsteigė Krikščioniškųjų
demokratų frakciją. Krikščionių demokratų partijos vadovai tai vadina
politiniu chuliganizmu, o konservatoriai tvirtina turį tik vieną
tikslą - geriau atstovauti krikščioniškosioms pažiūroms. Tikra tiesa,
kad sveiko ir stipraus atstovavimo trūksta. Tačiau politiniu chuliganizmu
čia irgi kvepia... Tėvynės sąjungos krikščioniškųjų demokratų vicepirmininką
Andrių Navicką kalbina Elvyra Kučinskaitė. Interviu publikuotas
interneto svetainėje www.skrynia.lt.
Kaip Tėvynės sąjungos sprendimas, jūsų
nuomone, vertintinas etiniu požiūriu? Tiesiau: ar svarbiems tikslams
įgyvendinti pasirenkami krikščioniški būdai?
Pradėsiu nuo kelių pastebėjimų. Pirmiausia sprendimas
įsteigti Krikščioniškųjų demokratų frakciją Tėvynės sąjungoje buvo
priimtas gegužę vykusiame suvažiavime. Tokį žingsnį paskatino trys
pagrindiniai motyvai.
Pirmiausia, pripažinimas to fakto, kad Lietuvos
politiniame gyvenime labai trūksta nuoseklaus, tvirtomis krikščioniškomis
vertybėmis paremto politinio veikimo. Įvairių partijų atstovai deklaruoja
krikščioniškas vertybes, tačiau niekaip nesugebame deramai pasitelkti
krikščioniškojo socialinio mokymo išminties.
Antra, atsinaujinimo poreikis. Konfliktas su G.Vagnoriumi
bei R.Paksu paliko partijoje žaizdų, bet taip pat sustiprino įsitikinimą,
kad būtina stiprinti Tėvynės sąjungos vertybinį pamatą. Krikščioniškųjų
demokratų frakcijos steigimas tai siekis plačiau atsiverti tapatybės
krikščioniškajam matmeniui. Taip pat ne paslaptis, jog po V.Landsbergio
pasitraukimo iš partijos vadovo posto nemaža konservatorių dalis
nuogąstavo, jog dabar TS pasuks pragmatizmo bei ekonominio liberalizmo
keliu. Labai džiaugiuosi, kad taip neįvyko. Frakcijos steigimas
taip pat prie to prisidėjo.
Pagaliau trečias dalykas orientacija į Europos
liaudies partiją, kuri yra veiksmingo krikščioniškosios demokratijos
ir konservatizmo lydinio pavyzdys. Europietiška patirtis moko, kad
esama tendencijos partinei sistemai kristalizuotis į tris sandus:
socialdemokratinį, liberalų bei krikščioniškai ir demokratiškai
konservatyvų. Neabejoju, kad toks procesas vyks ir ateityje. Mano
požiūriu, visai natūralu, kad Tėvynės sąjunga bando telkti krikščioniškomis
vertybėmis besiremiantį politinį bloką. Keista veikiau tai, jog
K.Bobelio krikščionys demokratai šiandien vis labiau orientuojasi
į populistinę Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungą.
Nuoširdžiai tikiu, kad rugsėjo 27 dieną įvykusi
TS Krikščioniškųjų demokratų frakcijos konferencija taps žingsniu
krikščionių politikų santalkos link, o ne dar vienu krikščionių
skaldymu. Čia tikrai nėra jokio politinio chuliganizmo. K.Bobelis
ir P.Gražulis sunerimo dėl to, kad daug jų partijos narių šiandien
beldžiasi į Tėvynės sąjungos duris. Ne dėl kokių nors vilionių,
bet dėl to, kad jie nemano, jog bičiulystė su K.Prunskiene ir R.Karbauskiu
yra tikras krikščioniškosios demokratijos kelias. Beje, nepamirškime,
kad LKD yra įkūrę Politinių kalinių ir tremtinių sekciją. Manau,
jog patys žmonės sugeba atsirinkti, ir niekam nevalia įsijausti
į feodalo, žvelgiančio į savo partijos narius kaip į baudžiauninkus,
vaidmenį. Dar vienas dalykas tikrai nesijaučiu prastesnis krikščionis
demokratas nei K.Bobelis ar P.Gražulis. Taip pat nesijaučiu kaltas,
kad bandau puoselėti savo pažiūras ir jas reikšti viešai.
Ar dar vienos politinės jėgos įsteigimas
yra pats geriausias būdas geriau atstovauti krikščioniškoms pažiūroms?
Noriu pabrėžti, kad niekas nesteigia jokios naujos
politinės jėgos. Tėvynės sąjunga, mano įsitikinimu, praeityje per
menkai rūpinosi vertybėmis bei tapatybe. Šiandien konservatoriai
viešai pareiškia, jog sieks atsinaujinti ir šį atsinaujinimą supranta
kaip didėjantį atvirumą krikščioniškojo socialinio mokymo principams.
Dabartinė Tėvynės sąjunga labiau nei bet kada anksčiau yra atvira
dialogui su I.Uždavinio ar K.Bobelio krikščionimis demokratais.
Deja, daug lengviau mezgasi dialogas su eiliniais partijų nariais
nei su jų vadovais. Tikiuosi, jog tai laikina. Jei mes norime tikrai
realių pokyčių turime susitelkti. Nuo praeities nuoskaudų pereiti
prie svarstymo ką privalome daryti?
Jei Tėvynės sąjunga šiandien ir yra politinė
chuliganė, tai nebent ta prasme, jog ji atvirai reiškia nepasitenkinimą
dabartine situacija ir kalba apie permainų būtinybę.
© 2003 "XXI amžius"
|