Atnaujintas 2003 m. spalio 3 d.
Nr.76
(1180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Originalios istorikės ekspedicijos

Kunigo Klemenso Gutausko veiklos pėdsakais

Alfredas GUŠČIUS

Naujamiestis: prie monsinjoro buvusios
Dusetų progimnazijos mokinės Vytautės
Vasiliauskaitės namo. Iš kairės: klierikas
Justas Jasėnas, dr. Aldona Vasiliauskienė,
Justinas Kulevičius, Vytautė
Vasiliauskaitė–Kulevičienė, žurnalistas ir
literatūrologas Alfredas Guščius, mokytoja
ekspertė Lionė Lapinskienė ir diakonas
Andrius Šukys

Titonys: Kalinauskų klėtelė, kurios prieklėtyje
mėgdavo sėdėti kunigas Klemensas, atėjęs
iš Linkuvos pabendrauti su atvykusiu rašytoju
J. Paukšteliu. Prie klėtelės mokytoja Emilija
Špėraitė–Selezniovienė

Dar šiemet turėtų pasirodyti istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės knyga iš serijos apie žymiuosius Lietuvos dvasininkus, Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikėjus, katalikiškosios pakraipos mokslininkus. Tai turėtų būti neeilinė knyga, nes jos objektas – ryški asmenybė, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikloje bei mūsų tautos kultūroje. Tai uolusis Bažnyčios ir žmonių tarnas, kunigas Klemensas Gutauskas (1915 11 28 – 2002 08 19).

Prieš mirtį savo laiškus, eilėraščius jis įteikė istorikei A. Vasiliauskienei, su kuria buvo gerai pažįstamas, dalyvavęs ne viename kartu organizuotame renginyje. Per kunigo mirties „keturnedėlio“ paminėjimą Kupiškio meras Leonas Apšega pažadėjo mokslininkei padėti išleisti knygą apie daug metų šiame mieste klebonavusį, Garbės piliečio vardą pelniusį kun. K.Gutauską, kurį ir pats gerai pažinojo, o sovietmečiu jo asmenybėje juto ir moralinę atramą.

Mokslininkė rado gausią dokumentinę–archyvinę medžiagą, liudijančią apie gilius veiklos pėdsakus visur, kur tik šis iškilus dvasininkas darbavosi. Taip pat atsirado dešimtys žmonių, panorusių gyvu žodžiu paliudyti apie šviesią kun. K.Gutausko asmenybę. Tad istorikė vis vyksta į mokslines „ekspedicijas“ ir, galima sakyti, apkeliauja beveik visą Aukštaitiją (kur yra dirbęs kunigas, arba kur dabar gyvena jį pažinojusieji).

Liepos 24 dieną jos „ekspedicija“ aprėpė šiaurinės Aukštaitijos dalį. Džiugino žmonių šilti prisiminimai, pagarba dvasininkui. Vytautė Vasiliauskaitė–Kulevičienė (Naujamiestis, Panevėžio r.), Felicija Briškienė, Felicija Lingytė, Stasė Lovčikaitė, Felicija Čekauskienė (Linkuva), Emilija Špėraitė–Selezniovienė (Titonys), kupiškėnai Aldona ir Kazys Pranskūnai („ekspedicijos“ metu surasti Panemunėlyje) ne tik daug pasakojo, bet ir traukė iš lentynų albumus, rodė nuotraukas, kai kurias prašė įdėti į knygą. Kupiškyje ilgiau apsistota pas seseris Daukaites: Emiliją ir Genutę (s. Regina, CSC). Aplankyta buvusi kun. K.Gutausko šeimininkė Marytė Monkevičiūtė. Prie kunigo kapo sukalbėta malda, nusifotografuota.

Kun. K.Gutausko kurso draugas bendraamžis kun. Vladas Kremenskas (Panemunėlis), su juo Kupiškyje dirbęs dabartinis Raguvos klebonas kan. Kazimieras Baronas, kun. Anicetas Kisielius (Rozalimas), jį gerai pažinojęs kunigas Pranciškus Tamulionis (Paįstrys) tiesiog be plunksnos „rašė“ įspūdingus būsimos knygos apie šį dvasininką puslapius.

Susitikimuose su pasauliečiais ir dvasininkais dalyvavę diakonas Andrius Šukys, klierikas Justas Jasėnas girdėjo susižavėjimo kun. K.Gutausku kupinus balsus, regėjo netgi ašaras kai kurių jų akyse. Patirti įspūdžiai tikriausiai padės jiedviem papildyti idealaus kunigo paveikslą ir patiems siekti dvasinio gyvenimo aukštumų. Kelionės metu taip pat buvo lankomasi bažnyčiose, susipažįstama su jų istorija, meldžiamasi. Iš tiesų tie susitikimai tapo gražia dvasine švente ir mokytojai ekspertei doktorantei Lionei Lapinskienei, ir šių eilučių autoriui. Susitikimuose pokalbių temų ratas išsiplėsdavo, apimdavo ir kitas žymias lietuvių tautos asmenybes. Apie vieną jų – Lietuvių mokslo akademijos ir valstybės veikėją Praną Dovydaitį dr. A.Vasiliauskienė 2001 metais išleido solidų veikalą, kurį padovanojo kunigams.

Kai džiaugiamės ryškia asmenybe, turime omenyje ir tą aplinką, kurioje ji subrendo ir išaugo. Gyvenimas ties vienu žmogumi nesustoja, todėl dvasinę dirvą reikia nuolat purenti, kultivuoti, kad ji ir ateityje pradžiugintų mūsų istoriją naujais skambiais vardais. Todėl labai prasminga mokslininkės A.Vasiliauskienės veikla, nukreipta būtent šita linkme.

Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija