Atnaujintas 2003 m. spalio 3 d.
Nr.76
(1180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Virimas gražių žodžių katile

Petras KATINAS

Visi Lietuvos dienraščiai tiesiog užpilti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakomaisiais straipsniais savo nuopelnų vargstantiems žmonėms ir rūpesčio pensininkais aukštinimu. Ir visose šiose užsakomose publikacijose puikuojasi pačios ministrės V.Blinkevičiūtės atvaizdas. Vienas paskutiniųjų – ministrė, perkanti šiltas raštuotas pirštines iš neįgaliojo prekeivio Vilniuje surengtoje neįgaliųjų žmonių dirbinių mugėje.Tokios ir panašios graudulį keliančios nuotraukos bei straipsniai nuolat pasirodo Lietuvos dienraščiuose ir savaitraščiuose. Žinant, kiek tai kainuoja, būtų galima pasiūlyti ministrei tuos pinigus skirti vargstantiesiems, kuriais ji tariamai dieną naktį rūpinasi. Bet taip niekada nebus. Tuo labiau dabar, kai iki Seimo rinkimų liko vos metai, o ministrė tikriausiai bus viena pirmųjų socialliberalų sąraše. Todėl išlaidos savireklamai (aišku, valstybės sąskaita) tiktai didės. Žinoma, jeigu ministrė neperbėgs pas socialdemokratus, kaip tai padarė jos kolega aplinkos apsaugos ministras, kuris, išaiškėjus sklypų skandalui jo „saugomuose“ nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, bemat pasiprašė priimamas į valdančiąją Socialdemokratų partiją. O ji, kaip žinoma, savų skriausti niekada neleidžia.

Beje, kalbant apie socialinius reikalus ir būsimą „socialiai orientuotą“ kitų metų biudžetą bei jau prasidėjusias jo dalybas ir aimanas, iš kur paimti pinigų, galima būtų patarti, iš kur jų gauti. Na, kad ir iš turtuolių Seimo narių ir valdininkų. Gink Dieve, ne atimant milijonus iš jų, o nors sumokant pagal įstatymą priklausančius mokesčius. Pasirodo, patys turtingiausi Seimo nariai moka pačius mažiausius mokesčius. Ir niekas nieko. Mokesčių inspekcijos pareigūnai tiktai bejėgiškai skėsčioja rankomis. Prisikabinti prie jų negalima, nes viskas, visi turtai ir pinigai, apiforminta pagal galiojančius įstatymus. Arba, kaip mėgsta sakyti vienas labai aukštas valdžios žmogus, - „vsio zakono“. O įstatymų leidėjai, jeigu patys nežino, kaip sutvarkyti reikalus ir nemokėti mokesčių, tai už keletą ar keliolika tūkstančių litų pasisamdo teisininką, kuris bet kokiame įstatyme atras daugybę landų. Peržiūrėjus Seimo narių pajamų ir turto deklaracijas, pasirodė, kad Seimo turtuoliams negalioja visiems piliečiams privalomas įstatymas mokėti 33 procentų pajamų mokestį.

Štai tik keletas pavyzdžių. Vienas iš socialdemokratų veikėjų ir paties Premjero medžioklių bičiulis Bronius Bradauskas deklaravo pernai turėjęs 371 tūkst. litų pajamų, o sumokėjo 17754 litų mokesčių. Tai yra – 4,78 proc. B.Bradausko kolega, valdančiosios koalicijos narys, Rusų sąjungos veikėjas Vladimir Orechov, pernai gavęs 962939 litus, sumokėjo tik 2,16 proc. mokesčių. „Valstietis“ R.Karbauskis, gavęs apie du milijonus litų pajamų, sumokėjo į valstybės kasą 158364 litus, kas sudaro 7,99 proc. Tiesa, mažumėlę nuskriaudė save oligarchas V.Uspaskich. Jo šeima deklaravo gavusi tik 226173 litų pajamų per metus, paklojo 27310 Lt mokesčių, kas sudarė net 12,07 proc.

Vieno dienraščio korespondentas išdrįso paklausti to paties B.Bradausko, kaip jam pavyko aplink pirštą apvynioti Mokesčių inspekciją. Socialdemokratų šulas paaiškino, kad didžiąją dalį gautų pinigų jam padovanojusi 75 metų mamytė… Be to, B.Bradauskas išnuomojo užsieniečiams savo prabangius 600 kvadratinių metrų rūmus ir tą nuomą už 600 litų apiformino kaip „smulkųjį verslą“. Tuo tarpu pensininkę, pasiuvusią penkis kartūno chalatėlius ir atnešusią juos parduoti į Gariūnų turgų, mokesčių inspektoriai jau kurį laiką gainioja po įvairias instancijas, reikalaudami sumokėti kelis šimtus litų mokestį už „nelegalų verslą“.

Valdančioji „socialiai orientuota“ Vyriausybė sugalvoja vis naujų būdų, kaip išpešti pinigų. Tik jokiu būdu neužkliudant išsipūtusių valdininkų kišenių, o iš labiausiai vargstančių, nesuduriančių galo su galu ir netgi likimo nuskriaustų žmonių. Ir tas faktiškas valdžios reketas pateikiamas netgi kaip rūpinimasis žmonių gerove. Ryškiausias to pavyzdys – sveikatos apsaugos ministro J.Oleko gyrimasis dėl vaistų kainų sumažėjimo, kas pasiekta, be abejo, asmeniniu rūpesčiu. Tačiau ligonius apėmė siaubas, kai sužinojo, jog už kompensuojamuosius vaistus reikia mokėti kur kas daugiau nei iki šiol. Kaip žinoma, naujasis kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir bazinių kainų kainininkas įsigaliojo nuo rugsėjo 13 dienos.

Tačiau žmonės, patikėję kompensuojamųjų vaistų kainų sumažėjimu, jau pirmosiomis dienomis pamatė, jog kainos išaugo netgi iki kelių dešimčių litų. Pavyzdžiui, už kraujospūdį reguliuojančius vaistus „Norvaks“ (kompensuojamus) reikia primokėti 20 litų daugiau nei anksčiau. Todėl ne vienas ligonis buvo tiesiog priverstas atsisakyti tų vaistų. Medikai tvirtina, kad nuo šiol vidutinės ligonio išlaidos už kompensuojamuosius vaistus išaugs mažiausiai 30 proc. Tiesa, Seimas yra priėmęs Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kad vaistų kaina nebūtų didesnė nei penkis procentus už vaistų kainas Europos Sąjungoje. Tačiau ministras J.Olekas šio įstatymo nevykdo. Kaip teigė Prezidento patarėja valstybės sveikatos politikos klausimams Vitalė Vinickienė, J.Olekas vykdo antpelnio išsaugojimo politiką. Minimali ES šalių vaistų kaina yra ta, kurią šalis gamintoja parduoda kitai šaliai jau su pelnu. „O Lietuvai, kaip zombių ir aukų valstybei, parduoda už dešimt kartų didesnę kainą. Mes patys jiems užtikriname antpelnius. Ne tik antpelnius, bet dar sugalvojama tokia velnio metodika, kuri įvedė koeficientus „K“ ir „Z“, neturinčius net pavadinimo. Gal „K“ reiškia koeficientą korupcijai plėtoti?“ - klausė V.Vinickienė.

Lyginant vaistų kainas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje net šiurpas apima. Prezidentūros atstovai pateikė dešimt kompensuojamųjų vaistų pavadinimus, kurie Lietuvoje parduodami brangiausiai. Štai tik keleto tokių vaistų pavadinimai ir kainos už juos ES ir Lietuvoje: „Mileran“ ES vaistinėse kainuoja 8,36 lito, Lietuvoje – 105,83 Lt. Procentinis kainos skirtumas – 1048 proc.! „Leukeran“ ES - 3,58 Lt, Lietuvoje - 35,75 Lt, arba 751 proc. daugiau. „Puri-Nethol“ ES - 9,50 Lt, Lietuvoje – 73,54 Lt. Padidėjimas – 595 proc. Šį sąrašą galima būtų tęsti, tačiau ir taip viskas pakankamai aišku. Matyt, neatsitiktinai, vos tapęs ministru, J.Olekas bemat patvirtino naują Sveikatos apsaugos ministerijos kolegiją. O į šią aukščiausią kolegialią ministerijos instituciją įtrauktas Farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos direktorius G.Barcys ir Vaistų gamintojų asociacijos prezidentas A.Blažys. Tad neverta net kalbėti apie farmacijos pramonės atstovų įtaką. Suprastume, kad šie asmenys ministerijoje atstovauja ne tiek vaistų pramonei, o komercijai. Aišku, kaltinti ministrus ir Seimo narius yra lengviausia. Tas ir daroma. Todėl tos kritikos strėlės, siunčiamos daugelio valdžios vyrų adresu, turi dar vieną tikslą - nukreipti visuomenės dėmesį nuo užkulisiuose esančių nematomų ir nekritikuojamų „pilkųjų kardinolų“. Juk tik labai naivūs žmonės gali patikėti, kad valstybę valdo Prezidentas, Seimas ar pagaliau visagaliu pavadintas Premjeras. Nes ne jie valdo šias aukščiausias valdžios institucijas, bet tam tikros politikus finansuojančios grupuotės.

Svarbiausia, jog, akivaizdžiai matant tokius dalykus, nieko nedaroma ministrų ir kitų aukščiausių valdininkų išsidirbinėjimams ir kišenių papildymams sumažinti. Ir kaipgi darys, jeigu visai kiti rūpesčiai užgulė valdančiosios partijos vadų pečius. Pirmiausia susirūpinta pagrindiniu socialdemokratų elektoratu – kaimo gyventojais. Skaudu, bet nemaža jų dalis vis labiau tampa agresyviais liumpenais, parazituojančiais ant visos tautos kūno. Pakanka paminėti tas masiškai gimdančias vaikelius „gegutes“, gaunančias pašalpas iš valstybės už tokį gyvenimo būdą. Bet apie tai nekalbama. Valdančioji partija, skubiai sušaukusį savo tarybos posėdį, vėl prižadėjo žemdirbiams skirti iš valstybės biudžeto per 160 mln. litų. Tai pavadinta „atsigręžimu“ į žemdirbius ir net neslepiama, kad jie yra potencialiausi partijos rinkėjai. Socialdemokratų tarybos entuziastingai priimtoje rezoliucijoje Vyriausybei nurodoma kitais metais užtikrinti gerokai didesnį žemės ūkio sektoriaus finansavimą. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – bandymu nupirkti balsus kaime. Balsu tyruose nuskambėjo socialdemokratų tarybos nario R.Vaitkaus pasiūlymas, jog tuos milijonus geriau būtų paskirti žemės ūkio mokyklų pertvarkai, ūkininkams mokyti. Pasak R.Vaitkaus, einant tokiais dideliais tempais gali atsitikti taip, kad po poros metų tos tiesioginės išmokos vėl taps problema, nes tie pinigai iš esmės pravalgomi, o ne efektyviai investuojami. Tačiau tai nejaudina valdančiosios „socialiai orientuotos“ partijos, gyvenančios pagal principą: „Po mūsų nors ir tvanas“. Tokių vilionių pinigais bus dar daug. Pensininkams bus pamėtėta po keletą litų, mažumėlę gaus ir biudžetininkai. Tiesa, tie keli liteliai biudžetininkams žadami tik nuo kitų metų gegužės mėnesio, kai valdžia vėl pasiims liūto dalį nuo jos „kilniaširdiškai“ didinamų minimalių atlyginimų iš kitų kišenės ar bus sugalvota ir kita kokia nors valdžios „labdara“. O už ją patiklūs rinkėjai šimteriopai atsilygins savo balsais. Ir vėl prasidės viskas iš pradžių, kaip toje nesibaigiančioje pasakoje.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija