| Jei lietuviais esame
gimę
Dorovės nuostatų peržengimą vadina nuodėme, nusidėjimu,
kalte, klaida. Nuodėmes įvairios religijos įvardija, apibrėžia,
parodo jų žalą, įsakymais ar taisyklėmis moko, kaip jų išvengti.
Pasaulietiškame gyvenime mokslas, tiriantis dorovę bei dorovės normas,
vadinamas etika. Deja, yra dar ir tautinė nuodėmė, kurios nei Bažnyčia,
nei etikos normos net pražanga nelaiko. Ja laikytinas nutautėjimas,
pasitraukimas iš istorinio likimo bendryste paženklintos tautos.
Tos nuodėmės turinyje - gimtosios kalbos, tautos tradicijų ir papročių,
gyvenimo būdo, tautiškos šeimos, tėviškės, tėvynės atsisakymas ar
ignoravimas.
Tačiau būna, kad meilė sutirpdo tautinį barjerą:
kuriama mišri šeima, kuri jau silpnina saitus su sava tauta kitos
tautos naudai. Likimo nublokštas į tolimą Ustiužnos užkampį Rusijoje,
Vincas Pietaris rašė, kad jo gerų darbų skrynelė, kai būsianti atidaryta
Amžinybėje, pasirodysianti tuščia. Viena didžiausių savo nuodėmių
jis laikė savo mišrią santuoką. Tačiau, jei bandytų ją niekinti,
nutraukdamas santuoką, rašytojas tokį žingsnį pavadino didesne nuodėme.
Savo vedybas jie pateikė kaip blogą pavyzdį, kitiems tokios klaidos
siūlo išvengti. Tautinį atgimimą skatinančia veikla, patriotiniais
raštais V.Pietaris už tautinę nuodėmę atliko labai didelę atgailą,
o jo, kaip gydytojo, tikrai pasiaukojama veikla tą skrynelę užpildė
kilniais darbais. Ar pasiekė rašytojo persergėjimas mūsų laikus,
matome santuokų biuruose, žiniasklaidoje, artimoje kaimynystėje.
Vien vardų ir pavardžių skirtinga kilmė rodo, kad mišrios santuokos
nebelaikomos tautine nuodėme, kaip nebelaikoma tikra nuodėme gyventi
nesusituokus ar kaip tiems žvirbliams poruotis kas pavasarį.
Gaji gal biologiniu ar kitokiu pagrindu grindžiama
nuomonė, kad iš mišrių santuokų vaikai sveikesni, gražesni, gabesni;
pavyzdžiais pateikiami garsių asmenybių vardai. Tačiau pastaruoju
metu jau pasigirsta medikų įspėjimų, kad vaikai, ypač skirtingų
rasių sutuoktinių, gali įgyti savybių, kurių neturėjo tėvai, prarasti
imunitetą kai kurioms ligoms, turėti polinkį psichikos sutrikimams
(Didėjantis mišrių šeimų skaičius gąsdina genetikus, G.Minkauskaitė//
XXI amžius, 2003 08 20). Be to, yra tikra, kad iš pagarbos skirtingų
tautybių tėvams (dorybė), vaikas nepritampa nė prie vienos iš jų,
virsta kosmopolitu (tautinė nuodėmė).
Lietuvos sienos, laikytos dešimtmečius atviromis
tik į Rytus, atgavus nepriklausomybę, atsivėrė visomis kryptimis,
todėl nutautėjimo grėsmė padidėjo keliskart. Tikriausiomis nuodėmėmis
laikytinos mišrios santuokos iš išskaičiavimo, dėl turto. Tautinei
savižudybei prilygstančių nuodėmių išpirkimas įmanomas atsivertimu,
kokio pavyzdį žinome iš Vinco Kudirkos gyvenimo.
Išvenkime tautinės nuodėmės, nepraraskime to šeštojo,
Tėvynės ir Tautos meilės jausmo, mylėkime tą brangią žemę, kame
nuo amžių tėvai gyveno, mylėkime jos girių kvapą, žaliąsias pievas,
tautos kalbą, senovės būdą, jei lietuviais esame gimę.
Algimantas ZOLUBAS
© 2003 "XXI amžius"
|