Dievo malonė lydėjo
mus!
Nepakartojamą rugpjūčio vakarą Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčioje, adoruodama prie Švč. Sakramento, prisiminiau pas mus
klebonavusio kun. Vytauto Marozo vieną pamokslą. Jo pasakyti žodžiai
man buvo labai reikalingi.
Tai buvo klebono pasakojimas apie šventą Arso
kleboną. Kartą šis, įėjęs į savo bažnyčią, pamatė stovintį žmogų
ir žiūrintį į altorių. Ką čia veiki, mano parapijieti? - paklausė
jį kunigas.
Žmogus parodė į tabernakulį ir atsakė: Aš mąstau
apie Jį, o Jis - apie mane. Koks nuoširdus, paprastas bendravimas.
Tą vakarą mūsų bažnyčioje veikė Dievo malonė.
Šv. Monikos dieną (ji yra katalikių moterų globėja) meldėmės prie
Švč. Sakramento, kiekvienas sava intencija: prašėme, guodėmės, dėkojome
už kleboną Dalių Tubį, kuris yra mums Dievo dovana. Kiekvieną dieną
jis savo parapijiečiams sugeba padovanoti gerą žodį, širdies šilumą.
Tą vakarą meldėmės, buvome su Dievu: Pasilik
manyje, nes be Tavęs esu visiška bejėgė ką nors nuveikti, save nugalėti,
išgydyti širdyje atsiradusią, piktų liežuvių padarytą žaizdą. Gaivink
mane savo Širdies šiluma. Šviesk man skaisčiu saulės spinduliu!
Leontina MORKVĖNIENĖ
Biržai
© 2003 "XXI amžius"
|