Lietuvių vyskupą rėmė
JAV ganytojai
|
Vyskupas Paulius Baltakis, OFM
Vladimiro Gulevičiaus
(Elta) nuotrauka
|
Kaip jau rašėme, Vatikane oficialiai
pranešta, kad popiežius Jonas Paulius II priėmė užsienyje gyvenančių
lietuvių katalikų sielovadai vadovaujančio vyskupo Pauliaus Baltakio
atsistatydinimą iš šių pareigų. Kaip reikalauja Bažnyčios teisė,
kiekvienas vyskupas, sulaukęs 75 metų, privalo Popiežiui pateikti
atsistatydinimo raštą. Vyskupo P.Baltakio atsistatydinimą Popiežius
priėmė ne iš karto, o po trejų su puse metų.
Vyskupas P.Baltakis yra kilęs iš Panevėžio
vyskupijos. Gimė 1925 metais Troškūnų parapijoje. Karo metais buvo
vokiečių paimtas į aviacijos tarnybą, atsidūrė Suomijoje, po to
Norvegijoje ir pagaliau, karo pabaigoje, Belgijoje, kur įstojo į
pranciškonų vienuoliją. Gavo kunigo šventimus 1952 metais. Dirbo
lietuvių katalikų sielovadoje Toronte ir Brukline, vadovavo Kanados
ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pranciškonų provincijai,
steigė lietuvių jaunimui stovyklas Šiaurės Amerikoje, vadovavo Lietuvių
katalikų religinei šalpos organizacijai, viso pasaulio lietuviams
ir Lietuvos Bažnyčiai suteikusiai daug reikšmingos paramos. Vysk.
P.Baltakis vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai nuo 1984
metų, kai į šias pareigas buvo paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus
II. Nuo tada aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes
ir parapijas nuo Lotynų Amerikos iki Lenkijos, nuo Naujosios Zelandijos
iki Vidurio Azijos. Rūpindamasis beveik milijono užsienio lietuvių
katalikų sielovadine gerove, vyskupas P.Baltakis tuo pat metu palaikė
glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su
broliais pranciškonais. Ganytojo misiją vykdydamas, per Vatikano
radiją kas metai siuntė tiek Lietuvos žmonėms, tiek užsienio lietuviams
ganytojiškus sveikinimus šv. Velykų ir Kalėdų proga.
Viena svarbiausių šiomis
dienomis Lietuvos Bažnyčiai ir užsienyje gyvenantiems lietuviams
žinių buvo ta, jog popiežius Jonas Paulius II rugpjūčio 18 dieną
dėl amžiaus iš pareigų atleido užsienio lietuvių vyskupą pranciškoną
P.Baltakį. 78 metų vyskupas P.Baltakis nuo paskyrimo 1984 metais
iki užsitarnauto poilsio rezidavo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kaip šios šalies nuolatinis gyventojas ir jos lietuvių katalikų
bendruomenės ganytojas, vyskupas P.Baltakis palaikė labai artimus
ryšius su Amerikos vyskupais - buvo Jungtinių Amerikos Valstijų
vyskupų konferencijos narys, turėjo balsavimo teisę JAV vyskupų
konferencijos susitikimuose. Būtent pastarąjį vyskupo P.Baltakio
sielovadinės veiklos aspektą norime išsamiau aptarti pagal JAV katalikų
žinių agentūros CNS paskelbtą pranešimą.
1984 metais tapęs buvusio Vakarų Europos lietuvių
vyskupo Antano Deksnio ir Jungtinėse Valstijose gyvenusio vyskupo
Vincento Brizgio įpėdiniu, vyskupas P.Baltakis ėmėsi nenuilstamai
raginti Amerikos episkopatą veiksmingiau remti Lietuvos Bažnyčią,
Sovietų Sąjungoje patiriančią komunistinės valdžios vykdomą antireliginį
persekiojimą.
1985 metais JAV vyskupai priėmė vyskupo Baltakio
pasiūlytą rezoliuciją, kuria Amerikos vyskupai reikalavo, kad Sovietų
Sąjunga pripažintų Lietuvos katalikų teises ir grąžintų tikintiesiems
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurią valdžia konfiskavo
ir pavertė koncertų sale. Rezoliucijoje Jungtinių Valstijų vyskupai
rėmėsi 1975 metais priimtais ir Sovietų Sąjungos pasirašytais Helsinkio
susitarimų protokolais.
Po metų, 1986-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų
vyskupai priėmė dar vieną vyskupo Baltakio pasiūlytą rezoliuciją,
kurioje buvo kreiptasi į Sovietų Sąjungą su prašymu gerbti Lietuvos
katalikų teises, grąžinti tikinčiųjų naudojimui tris svarbias šventoves
ir nekliudyti Bažnyčios planų Lietuvoje išleisti naująjį Šventojo
Rašto vertimą. Pastaroji rezoliucija paskatino du kardinolus - Čikagos
arkivyskupą Džordžą Bernardiną ir Bostono arkivyskupą Bernardą Lo
paprašyti kitų Amerikos vyskupų rasti būdų, kaip užtikrinti nuolatinę
paramą lietuviams žmogaus teisių srityje.
Vyskupas Baltakis dalyvavo JAV lietuvių delegacijoje,
kuri 1987 metais Baltuosiuose rūmuose susitiko su prezidentu Ronaldu
Reiganu. Delegacija prašė Vašingtono didinti diplomatinį spaudimą
sovietų pareigūnams, kad šie paleistų kalinamus sąžinės belaisvius,
įskaitant lietuvius kunigus ir vienuoles, bei leistų Lietuvos Bažnyčiai
laisvai ir viešai švęsti Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų 1987
m. birželio 28 d.
Romoje Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus išvakarėse
surengtoje spaudos konferencijoje vyskupas Baltakis pranešė, kad
Sovietų Sąjungos valdžia labai griežtais draudimais kliudė jubiliejaus
šventimą Lietuvoje, įskaitant draudimą Vakarų šalių piliečiams lankytis
Lietuvoje. Vyskupas Baltakis taip pat protestavo prieš trijų kunigų
politiškai motyvuotą įkalinimą bei draudimą Bažnyčiai organizuoti
vaikų katekizavimą.
1988 metais JAV vyskupai vienbalsiai patvirtino
ir paskelbė episkopato dokumentą apie religijos laisvės varžymą
Vidurio ir Rytų Europoje bei Sovietų Sąjungoje. Anot CNS apžvalgininko,
Amerikos vyskupai šiame dokumente kur kas išsamiau nagrinėjo religijos
laisvės pažeidimus komunistiniuose kraštuose nei savo rezoliucijose
dėl Lietuvos Bažnyčios. Vyskupas Baltakis tada kalbėjo, kad šis
dokumentas suteiks galimybę patikrinti, kaip įgyvendinamas ir plėtojamas
tuomet naujas sovietų atvirumo ir persitvarkymo politikos kursas.
Išeivijos lietuvių vyskupas pridūrė, jog Lietuvos vyskupai buvo
įsitikinę, kad didesnis laisvojo pasaulio spaudimas padėjo laimėti
didesnių sovietų pareigūnų nuolaidų.
Kai Sovietų Sąjungos lyderis M.Gorbačiovas kalbėjo
iš Jungtinių Tautų Organizacijos tribūnos 1988 metų gruodžio mėnesį,
vyskupas P.Baltakis su trimis šimtais lietuvių, latvių ir estų demonstravo
gatvėje prie JTO centrinės būstinės Niujorke. Vėliau, paprašytas
pakomentuoti demonstracijos tikslą, vyskupas sakė, kad buvo protestuojama
ne iš priešiškumo Gorbačiovui, kurio reformų politika kažkiek padėjo
Lietuvai žmogaus teisių srityje, o iš noro paliudyti komunistinės
šalies vadovui, kad lietuviai niekada neatsisakys minties atkurti
nepriklausomybę ir laisvę.
Po kelių mėnesių Lietuva, o kartu ir Bažnyčia
Lietuvoje, laimėjo dar daugiau laisvių, tad vyskupas P.Baltakis
1989 metų balandžio mėnesį vėl galėjo atvykti į savo gimtinę ir
laisvai kalbėti per Lietuvos radiją ir televiziją. Prieš šią kelionę,
1944 metais Vokietijos nacių iš Lietuvos deportuotas P.Baltakis
galėjo lankytis Lietuvoje tik vieną kartą 1972 metais. Vizos prašymą
kelionei 1988 metais dalyvauti motinos laidotuvėse sovietų valdžia
atmetė.
Kai Lietuvos Seimas 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė
nepriklausomos valstybės atsikūrimą, vyskupas P.Baltakis reiškė
viltį, jos Sovietų Sąjunga jėga nežlugdys nepriklausomybės. Amerikiečių
katalikų žinių agentūra primena, jog kai Gorbačiovas reikalavo,
kad Lietuva atlygintų sovietams už investicijas, vyskupas Baltakis
pritarė reparacijų minčiai, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Lietuva
gali reikalauti iš Sovietų Sąjungos atlyginti nuostolius, kuriuos,
be kita ko, patyrė per 300 tūkstančių Lietuvos žmonių, sovietų nužudytų
arba ištremtų stalininio teroro metais. Taip pat vyskupo Baltakio
šeima nukentėjo nuo okupacinės valdžios. Tėvas ir visi broliai bei
seserys buvo deportuoti į Sibirą ir, kaip kiti tremtiniai, galėjo
sugrįžti į gimtinę po Stalino mirties paskelbtos amnestijos. Tik
vyskupo motina išvengė trėmimų ir pasiliko gyventi Lietuvoje.
1990 m. kovo 16 d., kai Sovietų Sąjungos Aukščiausioji
Taryba ėmėsi žygių įšaldyti Lietuvos nepriklausomybės aktą, vyskupas
Baltakis paskelbė kovo 25-ąją maldų už Lietuvą diena, idant naujai
atkurtos nepriklausomybės tęstinumas būtų užtikrintas ne tik popieriuje,
bet ir tikrovėje.
Kai Jungtinių Valstijų vyskupai 1990 metais sudarė
komisiją Vidurio ir Rytų Europos Bažnyčių atkūrimui remti, užsienio
lietuvių vyskupas P.Baltakis buvo paskirtas vienu iš jos narių.
1990 metų rugpjūtį vysk. Baltakis, kaip oficialios Jungtinių Amerikos
Valstijų vyskupų delegacijos narys, lankėsi Sovietų Sąjungoje, Ukrainoje
ir Baltijos šalyse. Lietuvai atkūrus suverenumą ir Bažnyčiai Lietuvoje
atgavus veikimo laisvę, pranciškonas vyskupas P.Baltakis įsitraukė
į Lietuvos Vyskupų Konferencijos veiklą.
Pagal VR
© 2003 "XXI amžius"
|