Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Darbai
Mums rašo
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Ūkis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Banditai generolų ir pulkininkų mundurais

Petras KATINAS

Birželio 23-ioji tapo bene „juodžiausia diena“ net dviejuose Rusijos valdžios ešelonuose – Vidaus reikalų ir Ypatingų situacijų ministerijose. Ypatingojo būrio „Alfa“ žaliūkai įsiveržė į nuolat liaupsinto kaip didžiausio teisėsaugos bastiono - Maskvos kriminalinės paieškos (MUR) būstinę ir ten uždėjo antrankius pulkininkams Jevgenijui Taratorinui, Jurijui Samolkinui bei dar keliems žemesnio rango milicijos karininkams. Tačiau stambiausiu „Alfos“ grobiu tapo Ypatingųjų situacijų ministerijos Saugumo valdybos vadovas generolas leitenantas Vladimiras Ganejevas. Jo vadovaujamos Saugumo valdybos daliniai laikomi geriausiai apmokytais ir ištreniruotais smogikais, netgi geriau parengtais nei „Alfos“ būriai. Pagrindinė ministerijos Saugumo valdybos dalinių funkcija yra svarbiausių Rusijos valdžios ir kitų objektų bei humanitarinių krovinių, gabenamų į stichinių nelaimių ištiktus rajonus, apsauga. Yra žinių, kad šie generolo V.Ganejevo smogikai vykdė slaptas ginklų tiekimo operacijas į Iraką ir kitas šalis, į kurias eksportuoti ginkluotę uždraudė Jungtinės Tautos. Pasak vieno Rusijos generalinės prokuratūros atstovo, generolas V.Ganejevas buvo pagrindinis ryšininkas ir koordinatorius tarp galingų kriminalinių grupuočių ir MUR’o. Matyt, todėl, nepaisant geriausių Maskvos advokatų pastangų paleisti generolą, jam pasirašius pasižadėjimą neišvykti, ar uždėti namų areštą, prašymas buvo iškart atmestas, ir generolas pasodintas į garsiojo Lefortovo kalėjimo vienutę. Generolas kontroliavo savo paties sukurtą privačią saugos tarnybą „Bulat-Balko“, kuri saugojo stambius Maskvos biznio objektus: bankus „Avangard“ ir „Kosmos“, stambias statybos kompanijas, kazino „Šangrila“ ir „Imperial“, prabangiausius ir brangiausius restoranus „Polonez“, „Morskoj“, „Karetnyj riad“, pelningai dirbančias įmones. Iš visų šių „saugomų“ objektų generolo žmonės ėmė duokles.

Padarius kratas suimtųjų namuose ir darbo kabinetuose, rasta daugiau kaip trys milijonai dolerių. Tai tik nedidelė turto dalis, kol kas konfiskuota iš „teisėsaugos“ sergėtojų. Konfiskuota daugybė kreditinių bankų kortelių, labai brangių juvelyrinių dirbinių, deimantų, aukso luitų, keliasdešimt mažiausiai po 30 tūkst. dolerių kainuojančių garsiausių firmų laikrodžių, antikvarinių ikonų, pistoletų, kurių dauguma paauksuoti, taip pat istorinių kardų ir špagų auksinėmis, brilijantais papuoštomis rankenomis, garsių pasaulio dailininkų paveikslų ir kito turto.

Rusijos vidaus reikalų ministras Borisas Gryzlovas suimtuosius savo pavaldinius pavadino „banditais“ ir „vilkolakiais“. Jo žodžiais tariant, suimtieji fabrikavo ir klastojo baudžiamąsias bylas, šantažavo stambius verslininkus, pakišdami jiems narkotikus ir ginklus, dengė kriminalinio pasaulio vadeivas. Tokiu būdu gautus pinigus plovė jų pačių kontroliuojamuose bankuose ir labdaros fonduose. Turėjo net kelias dirbtuves, kuriose dujiniai pistoletai „IŽ“ buvo perdirbami į kovinius. O pulkininkas Vladimiras Lysakovas (jam pavyko pasprukti), buvęs Kovos su nelegalia ginklų prekyba valdybos viršininko pavaduotojas, konspiraciniame bute kūrė pornografinius filmus, kuriuose jis ir buvo pagrindinis tų filmų veikėjas.

Dar didesnį įspūdį sukėlė „mažai uždirbančių“ (kuo jie nuolat skųsdavosi per visas žiniasklaidos priemones) pulkininkų užmiesčio vilos, kainuojančios nuo milijono iki keliasdešimties milijonų dolerių. Jau nekalbant apie tų vilų įrangą ir apstatymą. Miegamieji – su brangiausių marmuro rūšių židiniais, XVII-XVIII amžių baldai bei dailininkų paveikslai, kurių vertė irgi milijonai dolerių. Kiekvienoje viloje įrengti dideli baseinai su šildomu vandeniu, teniso kortai. Ir, žinoma, gryno aukso unitazai bei auksiniai vandens čiaupai voniose ir virtuvėse.

Kaip pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovas, labai slapta operacija, sulaikant aukšto rango milicijos karininkus ir tardytojus, buvo rengiama tris mėnesius. Ministerijos atstovas tai pranešdamas pažymėjo, jog tai tik pradžia. Savo eilės laukia regioninių Vidaus reikalų valdybų ir ypač Valstybinės kelių inspekcijos „valymai“. O dėl Valstybinės kelių inspekcijos, tai visi Rusijos vairuotojai puikiai žino, kad kelių inspektoriai yra tikri kelių reketininkai. Dabar visa Rusijos žiniasklaida ir visuomenė nieko daugiau ir nekalba, kaip tik apie šį skandalą. Tiktai stebimasi, kodėl šiais „teisėsaugininkais“ susidomėta kaip tik dabar. Juk daugelis žinojo apie jų pasakiškus turtus, taip pat, kad suimtieji generolas ir pulkininkai po kelis kartus per metus „ilsėdavosi“ brangiausiuose Balio ir Kanarų salų kurortuose, kuriuose viena praleista diena kainuoja daugiau negu šių munduruotų banditų metinis atlyginimas. Vienas Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės, vieno Maskvos laikraščio žurnalistams sakė, kad VRM vadovai puikiai žinojo viską, tačiau bijojo ko nors imtis, nes daugelis areštuotojų turėjo ryšių Kremliuje ir kitose aukščiausios valdžios struktūrose. Kitas VRM pareigūnas sakė esąs beveik tikras, kad „auksinių antpečių“ byla nepasieks teismo, o kažkas iš patupdytų į Lefortovo kalėjimą staiga mirs „nuo širdies smūgio“. Kiti apžvalgininkai teigia, kad sukčiai bus nuteisti gal net po dešimt ar penkiolika metų, tačiau lygtinai. Taip jau ne kartą atsitiko pastaruoju metu su apsivogusiais aukšto rango pareigūnais.

Yra dar viena ir gana plačiai diskutuojama nuomonė dėl šio skandalo. Nemažai politikos apžvalgininkų teigia nė kiek neabejojantys, jog tai, kas įvyko, yra vidaus reikalų ministro B.Gryzlovo rinkimų kampanijos pradžia. Pastarasis ir nebando slėpti, jog badys kandidatuoti į Rusijos prezidento postą. Jeigu taip yra iš tiesų, tai visi pripažįsta, jog B.Gryzlovas, pasodindamas į cypę savo kolegas, padarė tiesiog didmeistrišką ėjimą.

© 2003 "XXI amžius"