Pro atsuktą laikrodį
Kazimieras KRYŽEVIČIUS
|
Marija Remienė ir rašinio aytorius
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka |
Atsukti savo nueito kelio laikrodį, draugų ir
bičiulių paraginta, ryžosi ir JAV lietuvių bendruomenės Kultūros
tarybos pirmininkė Marija Remienė, savo viešnagės Lietuvoje metu
Kauno visuomenei pristačiusi atsiminimų knygą Atsukant gyvenimo
laikrodį atgal. Vakaro dalyviai gėrėdamiesi klausėsi Marijos žodžių
ir aktoriaus E.Stanciko skaitomų jos knygos ištraukų. Apie platesnę
jos veiklą užsienyje ir čia, Lietuvoje, papasakojo dr. A.Vasiliauskienė.
Knygos pristatymo vakarą surengė XXI amžiaus redakcija. Kalbas
ir prisiminimus savotiškai paįvairino ir sušildė T.Varnagirienės
vadovaujamo ansamblio dainos.
Šią knygą privalėtų perskaityti visi verkšlenantieji,
abejingieji bei apsileidėliai, kurie visais įmanomais būdais bando
nusisukti nuo bendrų visuomenės, tautos ir valstybės reikalų. Ką
ten bendrų reikalų, jeigu koks invalidas nesugeba išspręsti net
savų problemų ir tebevaikšto prašydamas išmaldos. Mokėjimas būti
kartu su kitais, atsirasti ten, kur esi labiausiai reikalingas,
suprasti, kad be žmogaus pastangų nei kultūra, nei visuomenė, nei
valstybė negali egzistuoti ir vystytis, yra pagrindinė dorą, laisvę,
žmogų ir tėvynę mylinčio priedermė. Tokią priedermę Marija suprato
jau nuo pirmųjų savarankiško gyvenimo žingsnių, tuo keliu tebeina
ir ligi šiol.
Žmogiškuoju požiūriu sunku net įsivaizduoti, kad
šitokią, atrodo, nepakeliamą veiklos naštą neša vienas žmogus. Į
jaučio odą netilptų surašyti visų jos darbų, kuriais ji stiprino
ir puoselėjo lietuvių išeivių kultūrą, tautiškumą, tėvynės meilę,
lietuviškąsias tradicijas. Jos darbų ir šiltų rankų ryškiausi pėdsakai
palikti ir Lietuvoje.
Kai Marija lankėsi dar sovietiniuose gniaužtuose
tebebuvusioje Lietuvoje, seselės vienuolės paprašė ją nuvežti į
JAV LKB kronikos mikrofilmus. Marija žinojo, kas jos laukia, jeigu
sovietų muitinėje KGB surastų slaptą siuntą. Tačiau ji nedvejodama
sutiko, pasitikėdama Dievo Apvaizda ir Švč. Mergelės globa. Užduotis
įvykdyta! Visų jos darbų pagrindinė varomoji jėga yra meilė, jos
gyvenimo ir veiklos kelrodis. Ją Marijai įskiepijo jos tėvai ir
Kristaus mokslas.
Gaila ir apmaudu, kad ne visas Marijos pastangas,
ne visus jos planus ir sumanymus supranta dabartiniai mūsų valstybės
valdantieji. Jos ir kitų lietuvių išeivių pastangomis buvo parengta
turtinga ekspozicija Frankfurto knygų mugei. Deja, mūsų kultūrininkai
ja nepasinaudojo. Užtat mugėje puikavosi šmeižikiška ir piktavalė
knyga Žali. Turi Marija ir dabar kai kurių kultūrinių planų, tik
neaišku, ar kas atsilieps?
Mariją slegia rūpestis dėl dabartinių mūsų jaunųjų
atvykėlių į JAV ir kitas šalis. Jie, priešingai senajai bei pokario
išeivių kartai, vadovaujasi kitokiomis vertybėmis. Jie visiškai
svetimi toms idėjoms, kurios buvo šventos ankstesniems išeiviams.
Nėra patriotiškumo, noro burtis į bendruomenę ar organizacijas puoselėjant
Lietuvybę, nėra tikėjimo. Todėl didžiulis pavojus prarasti ryšį
ir šaknis, jungiančias su savo kraštu.
Tautiečiai nuoširdžiai dėkingi Marijai už jos
visakeriopą paramą Lietuvos žmonėms, o ypač už jos didžiulius darbus,
puoselėjant ir ugdant krikščioniškojo tikėjimo, moralės ir tautinio
sąmoningumo pagrindus visose veiklos srityse.
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|