|
Pagyvenusių žmonių dieną Bočių mitinge pensininkai
skundėsi
vargana dalia
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Spalio 1-oji paskelbta Pagyvenusių žmonių diena.
Iš pat ryto per radiją pagyvenusius žmones pasveikino Vilniaus miesto
meras Artūras Zuokas ir socialinės apsaugos ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Toks dėmesys nieko nekainuoja, niekam neįpareigoja. Pagyvenę žmonės
sveikinimais nepasitenkino ir išėjo į mitingą prie Vyriausybės rūmų.
Vienas po kito prie mikrofono ėjo pensininkai ir skundėsi savo vargana
dalia. Vyriausybė paskyrė lėšų mažoms pensijoms padidinti, o Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija tepridėjo po vieną penkis litus.
Pensijų dydis nepriklauso nuo darbo stažo. Atimtos transporto lengvatos.
Už sveikatos tyrimus reikia susimokėti. Rubliniai indėliai negrąžinami,
kompensacijos už žemę taip pat. Tuo tarpu Sodra baigė statytis
prabangius rūmus, didina darbuotojų skaičių, kelia jiems atlyginimus.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto pirmininkas Petras
Šakalinis perskaitė rezoliuciją Dėl pensininkų ekonominės padėties,
priimtą rugsėjo 10 dieną per susirinkimą. Rezoliucija išsiųsta Lietuvos
Respublikos prezidentui Rolandui Paksui, Seimo pirmininkui Artūrui
Paulauskui, Ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui, Europos komiteto
prie Lietuvos Vyriausybės generaliniam direktoriui Petrui Auštrevičiui.
Rezoliucijoje įvardijama dabartinė pensininkų būklė,
reikalaujama ją pagerinti. Rašoma: Šiuo metu pensijų dydis ženkliai
mažesnis už pragyvenimo lygį ir dirbančiųjų įneštą indėlį įvairių
mokesčių pavidalu. Primintina tai, kad iš pensininkų uždirbtų pinigų
iki jiems išeinant į pensiją kaupėsi Sodros biudžetas. Ta pati padėtis
ir dabar dalis mokos fondo darbovietėse atiduodama Sodrai rezerviniam
pensijų fondui sudaryti ir dar tam tikras procentas tiesiogiai iš
dirbančiojo gaunamo atlyginimo. Kadangi tai yra draudimas, susijęs
su darbuotojo socialiniais reikalais, tai ir jame sukauptos lėšos
turėtų būti naudojamos tiems tikslams. Tačiau toli gražu taip nėra.
Gana didelės sumos iš Sodros biudžeto panaudojamos bedarbių problemoms
spręsti. Tai kodėl valstybė, imdama iš darbuotojų pajamų mokestį,
nedaro tuo tikslu atitinkamų įnašų?!
Dabartiniu metu vidutinė mėnesinė pensija 300
litų (vidutinis dirbančiojo mėnesinis atlyginimas 1100 litų). Minimaliausios
gyvenimo išlaidos: buto šildymas apie 120 Lt (40 kv. m. gyv. ploto
x 3 Lt = 120 Lt), karštas ir šaltas vanduo apie 32 Lt (1m3 x 10,23
Lt+1m3 x 4,12 Lt+17,66=32,01 Lt), elektros apšvietimas apie 16 Lt
(60 kwh x 0,26 Lt = 15,60 Lt), ryšių paslaugos (telefonas) apie
30 Lt, komunalinės paslaugos (įvardijamos kaip kitos) apie 10 Lt
ir iš viso susidaro apie 178 Lt. Pensininkui lieka maistui ir
kitiems butiniams bei kultūriniams reikalams apie 300-178=122 Lt,
t.y. 122:30=4 Lt per dieną. Teužtenka tik kukliai prasimaitinti,
aprangai, gydymui, kuris mokamas, vaistams, kurių niekas dykai neduoda,
ir kitiems neišvengiamiems dalykams nebelieka nieko.
Akivaizdu, kad padėtis kritiška ir jai ištaisyti
Vyriausybė skubiai privalo imtis reikalingų priemonių.
Pasibaigus mitingui, grupė jo dalyvių pateko į
Vyriausybės rūmus. Juos priėmė ir reikalavimus išklausė Priimamojo
vedėjas Remigijus Mikalauskas, Ministro Pirmininko patarėja Virginija
Šidlauskienė, Vyriausybės kanceliarijos Darbo ir socialinių reikalų
skyriaus vedėjas Stanislovas Trilikauskis.
LPS Bočiai pirmininkas P.Ruzgus įteikė konkrečiai
surašytus reikalavimus, tokius pat, kokius žmonės išsakė mitinge.
Buvo pasiūlyta pensijų apskaičiavimo formulė: maistas ir apranga,
būsto išlaikymas, gydymas ir vaistai, kultūros poreikiai.
Vyriausybės atstovai atidžiai išklausė pensininkus
ir šiek tiek paguodė. Kitais metais pensijų draudimui numatoma skirti
250 mln. litų. Bus iš ko padidinti ir bazinę pensiją, ir draudžiamąsias
pajamas. Vidutiniškai pensijos turėtų padidėti 20-25 litais per
mėnesį. Be to, kitąmet jau būsime Europos Sąjungos nariai. Jeigu
ūkio reikalai klostysis palankiai, jeigu bus surenkama daugiau mokesčių,
gal dar papildomai atsiras pinigų pensijoms didinti. Kol tai įvyks,
patarta patiems vienas kitą remti ir globoti. Taip pat pripažinta,
kad Lietuvoje susidarė didelė socialinė atskirtis. Skęstančiųjų
gelbėjimas jų pačių reikalas. Ši iš sovietmečio laikų atėjusi
frazė, regis, tebegalioja ir šiandien.
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|