|
Turkai rengiasi į Iraką
Dešimties tūkstančių Turkijos karių kontingentas
rengiasi išvykti į Iraką. Belieka tiktai sulaukti parlamento pritarimo
šiai karinei akcijai, kurią Turkijos vyriausybė pavadinohumanitarine
misija. Tiesa, sunku pasakyti, ar Turkijos parlamentas pritars
šiai misijai, ypač žinant, jog parlamentas neleido Turkijai kartu
su amerikiečiais ir britais pulti Irako. Visuomenės dauguma, atrodo,
pritaria turkų karių siuntimui, net iš Irako nuolat ateina žinios,
jog ten žudomi vadinamieji turkomanai, kuriuos turkai vadina savo
artimiausiais giminaičiais. Pasaulio informacijos agentūros praneša
apie vis dažnėjančius karinius susirėmimus tarp turkomanų ir Irako
kurdų Kirkuko mieste ir jo apylinkėse. Tiesa, neseniai Irako turkomanai
ir kurdai pasirašė susitarimą nenaudoti karinės jėgos vieni prieš
kitus, o iškilusius ginčus spręsti derybomis. Tačiau pačioje Turkijoje
vyksta didelės diskusijos tuo klausimu, o žiniasklaida nuolat rašo,
apie sunkią turkomanų dalią Kirkuke ir ragina vyriausybę nedelsiant
suteikti turkomanams karinę pagalbą. Tuo labiau kad Kirkuko meras
yra kurdas. O kaip žinoma, Turkijoje kurdai vadinami valstybės priešais
ir šalies vientisumo griovėjais.
|
|
Nedingusios komunizmo šmėklos
Vokietijos spauda skelbia, kad tarp Vokietijos
ir Vengrijos gali iškilti rimtas skandalas. Mat Berlynas teigia,
jog Budapeštas Vokietijos atžvilgiu elgiasi labai nedraugiškai,
faktiškai atsisakydamas grąžinti pinigus, kuriuos, griuvus Berlyno
sienai, į Vengrijos bankus pervedė vadinamosios Vokietijos demokratinės
respublikos komunistiniai vadeivos, spėję išgabenti ir padėti į
Vengrijos bankus didžiules pinigų
sumas.
|
|
Ne vien komplimentai
Petras KATINAS
Pasaulio, o ypač JAV ir Rusijos žiniasklaida nepaliauja
komentuoti JAV ir Rusijos prezidentų Džordžo Bušo ir Vladimiro Putino
derybas Dž.Bušo užmiesčio rezidencijoje netoli Vašingtono. Intensyvios
derybos vyko kelias valandas, o joms pasibaigus, abu prezidentai,
demonstruodami savo palankumą vienas kitam, surengė spaudos konferenciją,
sukėlusią daugybę komentarų. Pasak Dž.Bušo, su V.Putinu jis daug
svarstė apie kovą su terorizmu. Teroristai turi būti tvirtai užkimšti
ten, kur jie sėja chaosą, įskaitant Čečėniją, - pareiškė Dž.Bušas.
Tai iš esmės garsiojo V.Putino pareiškimo, jog čečėnų teroristus
reikia skandinti išvietėje, pakartojimas. Atrodo, jog abi šalys
neblogai sutarė tuo klausimu.
|
|
Jonas Paulius II vertas
Nobelio
taikos premijos
Nežinia, ar popiežiui Jonui Pauliui II šiandien
bus paskirta Nobelio taikos premija, tačiau viena aišku - dauguma
žmonių įsitikinę, kad pontifikas jos vertas, o, atsižvelgiant į
jo sveikatą, tai gali būti paskutinė galimybė gauti premiją. Pastaruoju
metu apie tai, ar 83 metų Popiežiui turėtų būti skirta Nobelio taikos
premija, diskutuojama daug. Mat jis - kartu ir valstybės lyderis,
atliekantis politinį vaidmenį, ir religinis vadovas, kurio moraliniai
įsitikinimai neretai kritikuojami. Nepaisant pontifiko taikos raginimų,
Nobelio premija jam niekada nebuvo
skirta
|
|
Kalifornijos gubernatorius
Holivudo žvaigždė
|
Arnoldas Švarcenegeris
su žmona Marija Šraiver
džiaugiasi pergale Kalifornijos
gubernatoriaus rinkimuose
EPA-ELTA nuotrauka
|
Kalifornijos gubernatorius Grėjus Deivisas pripažino
pralaimėjęs precedento neturintį balsavimą dėl jo atšaukimo iš pareigų.
"Rinkėjai nusprendė, kad atėjo laikas kitam žmogui jiems tarnauti",
- vėlų antradienio vakarą pareiškė demokratas. Jis taip pat pasveikino
rinkimų nugalėtoją respublikoną Arnoldą Švarcenegerį.
JAV televizijos stotys jau anksčiau skelbė, kad Kalifornijos gyventojai
savo naujuoju gubernatoriumi išsirinko Austrijoje gimusią kino žvaigždę
A. Švarcenegerį. Preliminariais duomenimis, už dabartinio gubernatoriaus
G. Deiviso atšaukimą balsavo didelė dauguma apie 50 proc. valstijos
rinkėjų. Tarp 135 pretendentų į gubernatoriaus postą aiškiai nugalėjo
buvęs Misteris Visata, didele persvara aplenkęs savo pagrindinį
oponentą demokratą Kruzą Bustamantę.
|
|
Komedija baigėsi
|
Čečėnijos prezidento rinkimus
laimėjęs Achmadas Kadyrovas
|
Rusijos vidaus reikalų ministras B.Gryzlovas raportavo
prezidentui V.Putinui, kad Čečėnijos prezidento rinkimai praėjo
sklandžiai, be ginkluotų incidentų. Oficialiai paskelbta, kad rinkimus
užtikrintai laimėjo anksčiau tikru musulmonu save skelbęs ir net
Čečėnijos muftijumi buvęs pirmojo Čečėnijos karo metu netgi kovojęs
prieš rusus, dabar tapęs V.Putino numylėtiniu ir statytiniu Achmadas
Kadyrovas. Už jį esą balsavo 82 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Šį kartą Kremlius išties pasirodė esąs demokratiškas ir jau nebeskelbia
(kaip per kovo mėnesį įvykusį referendumą), jog už Maskvoje parašytą
Čečėnijos konstituciją balsavo, kaip ir sovietiniais laikais, daugiau
nei 90 proc. rinkėjų. Pasitenkinta
80 procentų.
|
|
Dėl padėties Čečėnijoje
Čečėnijoje, kurią jau ketvirti metai siaubia antrasis
antinepriklausomybinis, tai yra, pajungimo karas, įvyko dar vienas
gyventojų bei Rusijos kareivių balsavimas. Neįmanomomis ir pasaulio
nepripažįstamomis valstybinio teroro sąlygomis žmonės tariamai laisvai
balsavo už Rusijos vietininką A. Kadyrovą, kad nuo šiol jis būtų
vadinamas Čečėnijos prezidentu. Nors per paskutinę nepriklausomą
apklausą 61proc. čečėnų pasisakė prieš jį kaip galimą prezidentą
(Newsweek, 2003, nr. 14), Rusijos valdžia taip įgyvendina savo
planą: atimti teisėtumą iš 1997 metais demokratiškai rinktų vadovų,
pademonstruoti tarptautinei bendruomenei neva taikos procesas
eina pirmyn, neva nuo šiol patys čečėnai tvarkysis respublikoje
arba kausis tarpusavyje, o Rusija liks visiškai nekalta taikos ir
tvarkos garantė, ir nieko daugiau. Ji tiktai galva linguos kokie
baisūs tie čečėnai, juk niekas
nenorėjo mirti.
|
|