Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
|
RUBRIKOS
|
|
|
|
PRIEDAI
|
|
|
|
ARCHYVAI
|
|
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją |
|
Šventasis Tėvas
Spalio 2 dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas vizito Italijoje ir Vatikane metu susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tuoj po apsilankymo pas Šventąjį Tėvą prezidentas R.Paksas susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Andželu Sodanu. Italijos žinių agentūra ANSA, pranešdama apie Lietuvos Prezidento apsilankymą pas Popiežių, pažymėjo, kad šis vizitas buvo gera proga žurnalistams įsitikinti apie komentarų, susijusių su Šventojo Tėvo sveikata, pagrįstumą. Pažymima, kad Popiežius buvo geros formos, su Lietuvos Prezidentu bendravo per vertėją, o trumpas susitikimas - užtrukęs apie 15 minučių, baigėsi apsikeitimu dovanomis. Lietuvos Prezidentas Šventajam Tėvui padovanojo bronzinę Švč. Marijos statulėlę. |
||
|
|
||
|
Popiežius Pompėjoje
Popiežius Jonas Paulius II antradienį Pietų Italijos Pompėjos mieste meldėsi už taiką ir griežtais žodžiais pasmerkė konfliktus ir dramas penkiuose žemynuose. Šį tūkstantmetį jau drebino karai, daugelyje pasaulio vietų palikdami kraujo pėdsakus, - sakė jis dešimtims tūkstančių tikinčiųjų. Pompėjoje Popiežius tvirtu balsu skaitė ketvirčio valandos trukmės kalbą, jo balsas buvo aiškiai suprantamas. Ačiū Pompėja! Melskitės už mane šiandien ir visada, - sakė jis džiūgaujančiai žmonių miniai prieš ją palaimindamas. Šventojo Tėvo vizitas į Pompėją buvo surengtas neatsitiktinai Rožinio maldai skirtą spalio mėnesį. Netoli Neapolio esantis Pompėjos miestas garsus ne tik archeologų atkastu senovės romėnų miestu, kurį 79 metais po Kristaus užvertė išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis, bet ir XIX amžiuje čia pastatyta Rožinio Dievo Motinos bazilika. Kaip tik šią šventovę Popiežius norėjo aplankyti pernai spalio mėnesį jo paskelbtų Rožinio metų proga. |
||
|
|
||
|
Vilniuje baigės Europos
Vyskupų
Sekmadienį Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vykusių
baigiamųjų Europos Vyskupų |
||
|
|
||
|
Naujų kardinolų skyrimas paskatino svarstymus apie konklavą Mindaugas BUIKA
Rekordiškai didelis kardinolų skaičius Paprastai popiežius Jonas Paulius II kas treji ketveri metai konsistorijas naujiems kardinolams skirti sukviečia vasario 21 dieną, per Bažnyčios liturgijoje minimą Apaštalo šv. Petro sosto šventę. Taip buvo 1998 ir 2001 metais, todėl laukta, jog nauji kardinolai ir šį kartą bus paskelbti 2004-ųjų pradžioje. Tas faktas, kad naujų kardinolų konsistorija Šventojo Tėvo sprendimu šį kartą kviečiama keliais mėnesiais anksčiau (spalio 21 dieną), ne tik šiek tiek į antrą vietą nustūmė tokią renginiais kupiną jo 25-ųjų pontifikato metinių programą, bet ir davė pagrindą tabloidinei periodikai vėl užsiimti daugeliui gerokai pabodusiu svarstymu apie Popiežiaus sveikatos būklę. Kaip pajuokavo Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius arkivyskupas Stanislavas Dzivišas, apie greitą Popiežiaus mirtį žurnalistai pranašauja visus pastaruosius 10-15 metų, ir per tą laiką ne vienas pats pranašas spėjo jau nukeliauti į dangų. |
||
|
|
||
|
Šventojo Tėvo malda Aušros Vartuose
Vilnius. Gausūs Aušros Vartų maldininkai, kopdami į koplyčią, negali nepastebėti prieš mėnesį atsiradusio ir sieną puošiančio paveikslo, kuriame pavaizduotas Aušros Vartuose besimeldžiantis popiežius Jonas Paulius II. Pakalbinome Vilniaus Šv. Teresės ir Aušros Vartų Švč. M.Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčios kleboną mons. Edvardą Rydziką. Jis mielai pasakojo: Vykdant popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečio programą, rugsėjo 6 dieną Aušros Vartuose taip pat vyko pamaldos, kuriose dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stefanas Zurbrigenas. Prieš dešimt metų Šventasis Tėvas, stovėdamas Aušros Vartų koplyčioje, kalbėjo: |
||
|
|
||
Ežerėlis. Džiugi šventinė nuotaika rugsėjo 28ąją vyravo šiame mieste. Vietiniai gyventojai ir iš toliau atkakusieji būreliais, su šeimomis, vyresnio amžiaus ir jaunimas ėjo į Šv. Antano Paduviečio bažnyčią. Visi laukė garbaus svečio Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos. Toji diena buvo reikšminga dar ir tuo, kad didelis būrys jaunimo buvo pasirengęs iš vyskupijos ganytojo priimti Sutvirtinimo sakramentą. Prie bažnyčios šiuos vaikinus ir merginas sutiko sveikinimo raštas, kuris bylojo: Viešpatis Kristus jus sutvirtina ir suteikia širdžiai Šventąją Dvasią. Telydi jus išminties ir supratimo, žinojimo ir maldingumo, patarimo ir tvirtumo dvasia. |
||
|
|
||
|
Nenuilstančios dvasios misionierė Lina KLUSAITĖ
Kiekvieną kartą, kai sutinku gilios dvasios žmones, mane užvaldo keistas jausmas, kuris pakylėja iki tų žmonių paprastumo. Kad ir kas būtum, šalia jų jautiesi savaime vertingas. Tokie žmonės nereikalauja įvertinimo nei sau, nei kitiems, jie tiesiog gyvena būties kupiną gyvenimą ir yra laimingi, matydami sunokusius savo tylios veiklos vaisius. Tokia man pasirodė sesuo Gema Jadvyga Stanelytė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (EJSK) vienuolė, savo dvasine veikla pritraukusi krikščioniško gyvenimo šviesos išsiilgusių žmonių grupes visoje Lietuvoje, kurios ilgainiui peraugo į vadinamąjį Eucharistijos bičiulių sąjūdį (EBS). |
||
|
|
||
Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje montuojami visiškai nauji vargonai. Juos sumeistravo Vilniuje veikianti Laimučio Pikučio vargonų firma. Įsigyti gerą tokį muzikos instrumentą maldos namams yra tapę būtinybe. Puikią akustiką turinti bažnyčia jau virto meno mylėtojų šventove. Koncertuoti į ją atvyksta žymiausi meno meistrai.Tačiau ne vienas jų jautriai apgailestaudavo, kad iš elektrinių vargonų neįmanoma išspausti tai, ko iš tikrųjų norėtųsi. Todėl turėti mechaninius vargonus buvo sena bažnyčios rektoriaus kan. Broniaus Antanaičio svajonė. Pagaliau ji pildosi. |
||
|
|
||
|
Irena BRAŽĖNAITĖ
Aš Tavo laivą irkluoju Tau paskirtos mano šios rankos Aš gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. ( ) Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane. ( ) Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas(Jn 10,11-18). Buvo kalbama, kad mano senelis Juozapas atvyko iš Lietuvos Brazilijon, nes norėjo gyventi šiltam krašte. Ir pats senelis taip juokaudavo, šypsosi prisimindamas juodaplaukis kunigas Juozapas Minderis. |
||
|
|
||
|
Burbiškio parapijos jubiliejus Raimondas GUOBIS
Legendos byloja, kad toje vietoje, kur dabar banguoja Rubikių ežeras, žaliame slėnyje stovėjo bažnyčia. Kartą Velykų rytmetį, besirengiant procesijai, ties didžiuoju altoriumi staiga išdygo nendrė, kuri akimirksniu išaugo iki lubų. Sudundėjo griaustiniai, pasigirdo šniokštimas, iš dangaus ir požeminių versmių plūstelėjo vanduo. Žmonės, važiuoti ir pėsti, skubėdami pasipylė į visas puses, tik kunigas vietoje stovėti pasiliko |
||
|
|
||
|
Būkime ištvermingi Lietuvos vyskupų laiškas kunigams, vienuoliams,
Jėzus Kristus savo sekėjams yra palikęs aiškų testamentą: jie persekiojo mane, persekios ir jus. Apaštalai nenoriai klausėsi šių Išganytojo žodžių. Dažnai ir mes esame panašūs į anuos mokinius, kurie iš pradžių kratėsi net minties apie galimus išbandymus. Būdami Kristaus misijos tęsėjais, turime ramiai susitaikyti su mintimi, kad patiriami smūgiai, kad ir kokie neteisėti ir skaudūs jie būtų, yra mūsų krikščioniško gyvenimo bei tarnystės dalis. Mums tenka išbandymai, nepalyginti menkesni už pirmųjų amžių krikščionių ar XX amžiaus tikėjimo liudytojų kančias. Kiekvieno laiko tikintiesiems privalu garbingai ir oriai atremti jiems skirtus iššūkius. Žinome, kaip nelengva jums savo parapijose, bendruomenėse, klasėse kalbėti apie viešai metamus kaltinimus Bažnyčiai, komentuoti paskleistus tikrus ar išgalvotus faktus. Todėl išpuoliams nesiliaujant, norime šiuo laišku ne tik sustiprinti jus tikėjime, bet ir paaiškinti kai kuriuos plačiai svarstomus teiginius. |
||
|
|
||
|
Perspektyvoje - Jedinaja Litva Demonstratyviai nekalbantis lietuviškai rusiškojo kapitalo Lietuvoje atstovas, pagrindinis dabartinio Prezidento rinkimų kampanijos rėmėjas, oficialiai skyręs tam reikalui milijoną litų, išimties tvarka pamalonintas Lietuvos pilietybe, Jurijus Borisovas rengiasi atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Kam jis iš tiesų atstovaus, aišku ir be didinamojo stiklo. Bent jau tik ne Lietuvai. Geriausiu atveju, būdamas Europos Parlamente, pirmiausia stengsis prastumti rusiškus sraigtasparnius ir dar ką nors daugiau į karštuosius pasaulio taškus. O jeigu ir paaiškėtų kokie nors nešvarūs to biznio dalykai, kas jau buvo atsitikę, bus galima suversti kaltę Lietuvos valstybei. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |